Klasikinė rusų taktika: rasti silpnąją vietą ir per ją stipriai smogti. Tik tada, kai Europos Sąjungos šalys susitaria dėl bendros pozicijos, jos gali atremti Rusijos agresiją.
Per pastaruosius 8 metus Rusija rimtai konfliktavo beveik su puse iš 27 Europos Sąjungos šalių. Šie konfliktai palietė ne tik naująsias ES nares iš Rytų Europos, bet ir senesniąsias; ne tik Rusijos kaimynes, bet ir tolimesnes šalis; ne tik tas, kurių santykiai su Maskva nuo seno prasti, bet ir tas, kurios puoselėjo viltį palaikyti juos gerus santykius. Pavyzdžiui, 2005 metais Rusija įvedė embargą lenkiškai mėsai pareiškusi, kad ji neatitinka sanitarinių normų. 2007 metais Maskva mėgino primesti vokiečių oro linijoms „Lufthansa” specialų mokestį už skrydžius į Sibirą. Manoma, kad Rusija griebėsi kiberterorizmo prieš Estiją 2007 metais, o prieš Lietuvą – šiemet, visai neseniai.
Konfliktai skaldo nares
Kaskart tokie konfliktai virsta visos ES problema ir skaldo jos nares. Lenkija, o vėliau ir Lietuva blokavo derybų dėl naujos ES sutarties su Rusija pradžią, o tai sukėlė kitų šalių, pasisakančių už dialogą, nepasitenkinimą. Rusijos projektai nutiesti „Šiaurės srauto” ir „Pietų srauto” dujotiekius sukėlė ginčus dėl teisės prieiti prie šių energijos šaltinių ir tapo grėsme pirmiausia tokioms tranzitinėms šalims kaip Ukraina, o taip pat ir Europos „Nabucco” projektui, kurį įgyvendinus dujos atitekėtų iš Kaukazo ir Vidurinės Azijos per Balkanus.
Ar ne per dažnai Rusijai pavyksta iššokti aukščiau bambos pasitelkus seną kaip pasaulis taktiką „skaldyk ir valdyk”? Europos šalys niekaip nepajėgia suprasti, kad sutelkusios jėgas jos būtų kur kas stipresnės nei veikdamos po vieną. ES narės tarsi sutrinka, kai derėtų parodyti solidarumą susidūrus su Rusijos triukais. Pavyzdžiui, kai Maskva kai kurioms narėms (Vokietijai) pasiūlė lengvatines sutartis dėl energijos tiekimo, o kitas (Estiją) provokavo nesantaikai.
Vienybės vaisiai įspūdingi
Europa turi sukurti konsoliduojančią platformą, kad atsispirtų Rusijai. Kai ES narės susivienydavo, tai duodavo įspūdingų vaisių. Prieš keletą metų Rusijos nacionalistinis jaunimo judėjimas „Naši” („Mūsiškiai”) pradėjo persekioti britų pasiuntinį, šiurkščiai pažeidžiant jo diplomatinę neliečiamybę. Ypač nemalonu tai, jog šie chuliganai, regis, disponavo šiaip jau neprieinama informacija apie diplomato dienotvarkę. Panašiu atveju JAV būtų reagavusios griežtai. Tačiau Londone nesuvokė, kad tai klasikinė rusų taktika: rasti silpnąją vietą ir per ją stipriai smogti. Iš pradžių britai menkai prieštaravo, sudarė silpnumo įspūdį, ir Rusijai kilo pagunda tęsti agresiją. Galiausiai, kai pasigirdo ES protestas, problema buvo išspręsta – „Naši” atsitraukė.
Europa turi būti pasirengusi
Ir visais kitais atvejais, kai ES pavykdavo suderinti bendrą poziciją, tai paveikdavo Rusijos elgesį. 2004 metais ES pavyko įtikinti Rusiją pasirašyti Kioto protokolą, pažadėjus pašalinti kai kurias kliūtis įstoti į Pasaulio prekybos organizaciją. 2006 metais Europos šalys neleido Rusijai išpešti savo piliečiams teisės be vizų kirsti Lietuvą vykstant į Kaliningrado anklavą prie Baltijos jūros. O dabar Rusija ir Didžioji Britanija vėl „ant peilių” – galimas dalykas, kad tai didžiausia ir rimčiausia konfrontacija per visą šių dviejų šalių istoriją. Per pastarąjį Didžiojo aštuoneto susitikimą Japonijoje įvyko premjero Gordono Browno ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo, diplomatine kalba kalbant, „nepaprastai atviros derybos”, per kurias britų premjeras kėlė Didžiosios Britanijos piliečio Aleksandro Litvinenkos nužudymo klausimą (jis buvo nunuodytas 2006 metais Londone). Didžioji Britanija siekia, kad jai būtų išduotas pagrindinis įtariamasis Andrejus Lugovojus. Rusija atsisako tai padaryti – D.Medvedevas dar kartą pakartojo, kad nenusileis „nė per plauką”.
Šis įstrigęs klausimas – viena ryškiausių problemų, kurias Rusija kelia visoms ES narėms. Todėl ES atėjo laikas susitarti, bent jau iš principo, dėl bendros reakcijos į tokias Rytų kaimynės agresijos apraiškas.
Gyventojų skaičiumi ES daugiau kaip 3 kartus lenkia Rusiją, šios tarptautinės struktūros ekonomika daugiau kaip 15 kartų stipresnė už Rusijos. Tačiau svarbiausias ES koziris – tarpusavio supratimas, solidarumas ir konsensas. Kai užvirs nauja krizė, Europa turi būti pasirengusi.
na cia ir taip aisku bent kiek mastantiems,jei ES uzsinoretu tai rusija tiesiog visomis pramemes suestu,tik kad va atsiranda viena kita pataikaujanti salis ar politikas ir visas spaudimas greitai baigias,lygiai taip pat kaip ir rusija nepripazysta okupaciju ir pan dalyko nuo pokario laiku,tik man keista yra kad rusijos pilieciai buve vokieciu koncentrcijos ir darbo stovyklose gauna ismokas,o vat kas buvo tokioje pat analogiskoje situocijoje rusijoj po karo ir karo metu tylima,o tereiktu ES paspausti rusija kiek rimciau,tai greit jie viska pripazintu,ir dar savo istorijos vadovelius perasytu….