Visi šalies gyventojai, nespėję laiku pateikti prašymų ir susigrąžinti nuvertėjusių rublinių indėlių, gali lengviau atsikvėpti. Seimas vakar nusprendė pratęsti indėlių grąžinimo terminą iki 2016-ųjų.
Atgauti turtą turi visi
Seimas įsiklausė į Prezidento Valdo Adamkaus pasiūlymą, kad rubliniai indėliai būtų pradėti grąžinti ne iškart po to, kai įsigalios įstatymas, o nuo 2009 m. sausio 1 d.
Gyventojai indėliams atgauti turėjo teikti dokumentus bei atkuriamosios sąskaitos atidarymo prašymus „Hansabankui” iki 1999 m. pabaigos. Laiku tuo nepasirūpinusiems santaupos nebuvo atkurtos. Išimtys buvo padarytos tik sirgusiems ir išvykusiems į užsienį. Tokius atvejus nagrinėjusi komisija šią išimtinę teisę suteikė vos keliems žmonėms. Tačiau įstatymo pataisas inicijavusių Seimo narių bei Prezidento teigimu, visiems šalies gyventojams turi būti sukurtas lygios galimybės susigrąžinti savo nuosavybę, todėl indėlių atkūrimas turi būti pratęstas.
„Lygiateisiškumo principas reiškia, kad visiems asmenims, be jokių terminų, turi būti grąžinta jų nuosavybė”, – kalbėjo Seimo narė Zita Žvikienė.
Įstatymas numato, kad tie, kurie atkuriamųjų sąskaitų nespės atsidaryti ir iki 2015-ųjų pabaigos, galės teikti prašymus specialiai Vyriausybės sudarytai komisijai.
Negrąžinta 100 mln. litų
Manoma, kad dėl įvairių priežasčių prašymų grąžinti nuvertėjusius indėlius nėra pateikę nuo 11 iki 20 tūkst. šalies gyventojų. Manoma, kad šiems asmenims reikės išmokėti apie 100 mln. litų.
„Tie 11 ar 20 tūkstančių, kuriems nebuvo atkurti indėliai, nėra pavieniai ar atsitiktiniai atvejai, o didelė žmonių grupė. Jei valstybė apsisprendė grąžinti nuvertėjusius indėlius, ji turi vykdyti savo įsipareigojimą. 100 mln. litų, ar tai tie pinigai, dėl kurių gali būti pažeidinėjamos žmonių konstitucinės teisės?” – oponentams, siūliusiems nepritarti rublinių indėlių atkūrimo pratęsimui, kalbėjo Darbo partijos seniūnė Virginija Baltraitienė, kuri ir inicijavo įstatymo pataisas.
Abejoja galimybėmis
Liberalcentristas Raimundas Palaitis abejojo, ar pratęsus rublinių indėlių grąžinimą valstybė neįsikinkys į nesibaigiančių reikalavimų tenkinimo vežimą. „Esame vienintelė valstybė posovietiniame bloke, kuri įsipareigojo kompensuoti gyventojų praradimus dėl santvarkos pasikeitimo ir pinigų reformos. Negana to, kad tam išleidome visų mokesčių mokėtojų pinigus, bet dar ir norime tęsti iki begalybės. Juk atsiranda vis naujų pasiūlymų, pavyzdžiui, leisti grąžinti didesnes nei 6 tūkst. litų sumas ar stalčiuose gulėjusias santaupas”, – kalbėjo Seimo narys.
Buvęs finansų ministras, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas tikino, kad atkurti indėlius asmenims, iki šiol nepateikusiems dokumentų, bus sudėtinga, nes „Hansabankas” neva jau sunaikino duomenis apie indėlius Taupomajame banke turėjusius žmones. Tokia informacija esą saugoma 10 metų, o vėliau turi būti naikinama.
Kad kai kurių duomenų gali neturėti, pripažįsta ir „Hansabanko” Bankinių operacijų departamento direktorė Janina Akstinienė.
Jei dokumentų nėra bankuose,prasidės apgaudinėjimai ir suktybės. To ir siekiama.