Prieš išeidamas atostogauti Seimas įteikė dovaną vargingiausiems Lietuvos gyventojams – nusprendė indeksuoti minimalaus darbo užmokesčio, socialinių išmokų, bazinės pensijos ir kitus dydžius.
Balsavo tris kartus
Seimui prireikė net trijų balsavimų, kol pagaliau buvo surinktas reikiamas balsų skaičius ir pavyko atmesti Prezidento Valdo Adamkaus veto dėl įstatymo, leidžiančio indeksuoti minimalaus darbo užmokesčio bei kitus bazinius išmokų, pensijų, nuobaudų dydžius pagal infliacijos lygį.
Dauguma Seimo narių vieni kitus tikino, kad toks įstatymas neįsuks infliacijos spiralės, o tik padės žmonėms, kurių pajamos neauga taip greitai kaip kainos, pirmiausia pensininkams ir gaunantiems įvairias socialines išmokas.
Indeksuos nuo Naujųjų
Priimtas įstatymas numato, kad visos socialinės išmokos, taip pat pareigūnų, karių ir teisėjų valstybės pensijos nuo kiekvienų metų sausio 1 d. turėtų būti didinamos ne mažesniu dydžiu nei prieš tai buvusių metų liepos mėnesio vidutinė metinė infliacija. Indeksuoti minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ar kitų išmokų nereiktų, jei prieš tai jos būtų padidintos atskirais Seimo bei Vyriausybės sprendimais.
Remiantis įstatymu, Vyriausybė jau nuo kitų metų sausio 1 d. turėtų indeksuoti visas socialines išmokas ne mažiau nei 9,3 proc. Tokiu pat dydžiu turėtų būti indeksuojami ir minimalus valandos atlygis ir minimalus darbo užmokestis. Tačiau įstatyme numatyta, kad šie dydžiai turi būti didinami tik tada, jei vidutinė metinė infliacija viršija 3 proc.
Darbas brangs nepagrįstai
Sprendimą indeksuoti išmokas ir uždarbį klaidingu pavadino ir Europos Komisijos narys, atsakingas už ekonomiką ir pinigų politiką, Joaquinas Almunia.
Šalies ekonomistai ne kartą yra sakę, kad indeksavimas gali lemti tolesnį kainų augimą. Be to, įvairias socialines išmokas šiuo metu gauna apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų. Analitikų teigimu, toks įsipareigojimas – pernelyg didelė našta šalies biudžetui.
Pataisė Darbo kodeksą
Parlamentarai taip pat ypatingos skubos tvarka pataisė darbdavius išgąsdinusius Darbo kodekso straipsnius. Nuo liepos 1-osios įsigaliojusios Darbo kodekso pataisos numatė, kad darbuotojams, dirbantiems viršvalandinį, naktinį darbą ar švenčių dienomis, turėtų būti mokamas ne mažiau nei 1,5 karto didesnis užmokestis nei jis vidutiniškai gauna. Į bazinį atlygį, nuo kurio skaičiuojamas atlyginimas, turėtų būti įtraukiamas ir užmokestis už viršvalandžius, premijos. Darbdaviai paskaičiavo, kad dėl to paprasto sargo atlyginimas per kelis mėnesius išaugtų nuo 800 Lt iki kelių tūkstančių.
Atsižvelgdamas į verslininkų priekaištus, Seimas nusprendė, kad nuo rugpjūčio 1 d. už viršvalandžius, darbą naktimis turėtų būti mokama ne mažiau nei 1,5 karto didesnis užmokestis nei realus darbuotojo atlyginimas. Už darbą poilsio arba švenčių dieną turės būti mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio arba kompensuojama suteikiant laisvą dieną. Iki rugpjūčio 1 d. galios nuo liepos įsigaliojusi tvarka. Pataisoms turės pritarti Prezidentas V.Adamkus.