Europos Sąjunga pradeda kovą su standartais, kuriuos pati ir nustatė: prezervatyvų ilgiu ir agurkų kreivumu.
Jie reguliuoja prezervatyvų ir agurkų ilgį, bananų lenktumą ir Berlyno lynų kelią, kurio net nėra. Daugelis ES veikiančių normatyvų yra nereikalingi ir brangiai atsieina. Dabar kai kuriuos ketinama atšaukti. Tačiau ne dėl visų taisyklių kalta Europos Komisija.
Lynų kelias, kurio nėra.
Berlyno federalinėje žemėje galioja įstatymas dėl lynų kelio. Tačiau paties kelio ten nėra, o dėl lėšų stygiaus ir plokščio it lenta peizažo greičiausiai niekada ir nebus. Tačiau įstatymas apie kelio eksploatavimą egzistuoja – dėl Briuselio standartų. ES norma, priimta prieš 8 metus, unifikavo visų lynų kelių Europoje standartus. Berlynas ilgai priešinosi įstatymui remdamasis tuo, kad jame nėra kalvų. Tačiau Briuselis pagrasino 791 tūkst. eurų (2,7 mln. litų) bauda. Nusivylęs Berlyno Senatas pasinaudojo Bavarijos lynų kelių įstatymu. Taigi išoriškai klausimas išspręstas, ir Europa vėl gali ramiai miegoti.
Panašūs pavyzdžiai leidžia suprasti, kodėl piliečiai nusigręžia nuo ES. Europa nervina. Briuselio ambicijos reguliuoti, viską įvilkti į normas ir standartizuoti net absurdiškus dalykus netenkina nei paprastų piliečių, nei kompanijų. Tik menka 52 proc. europiečių dauguma?????? pozityviai vertina savo šalies narystę ES.
„Biurokratinis absurdas yra svarbiausia priežastis, dėl kurios daugelis piliečių vis nepalankiau vertina ES”, – mano Edmundas Stoiberis. Buvęs Bavarijos premjeras nuo pernai metų rudens konsultuoja Europos Komisiją, kaip kovoti su beprasmiais įstatymais. Tačiau tai gana sudėtingas reikalas, reikalaujantis daug pastangų. Briuselis ne tik nurodinėja, kiek gali būti išlinkę agurkai ir bananai ar kiek apvalūs turi būti obuoliai bei kur turi būti įtaisyta traktoriaus sėdynė. Europa sprendžia ir tai, kokie gamintojai gali vadinti savo produkciją „Feta”, o kurie – „sūriu, subrandintu druskos rasale”.
Kopėčios turi stovėti tvirtai
ES verčia kompanijas, kurių darbuotojai naudojasi kūjais, dalyvauti programose „kaip mažinti vibraciją” ir nurodo ribas, kiek „viršutinės ir apatinės galūnės, taip pat ir visas kūnas gali svyruoti”. Nėra tokios srities, į kurią Europa nekištų savo trigrašio. Remdamasi Pagrindinių teisių chartija, ji netgi draudžia sumokėti už paslaugas donorams, nes negalima uždirbti iš žmogaus kūno. Daugelį tų perlų, kuriuos galima aptikti Briuselio įstatymų džiunglėse, galima panaudoti net norint pasilinksminti. Pavyzdžiui, „Nurodymai dėl sveikatos saugumo naudojant darbo įrankius”. Ten galima aptikti štai tokią protingą mintį: „Kilnojamosios kopėčios turi būti pastatytos taip, kad eksploatuojant stovėtų tvirtai.”
Briuselio kabinetuose susirūpinta net tuo, kad „pirmos rūšies svogūnai ir porai turi būti žalsvai baltos spalvos mažiausiai iki pusės galvutės arba šakelės ilgio”.
Juoką gali kelti ir kitas nurodymas, kuriuo reguliuojamas „medicininių preparatų” naudojimas – jiems priskiriamas ir prezervatyvas. 1996 metais Europos komitetas patvirtino nuostatą dėl „guminio gaminio Nr.2” ilgio. Nuspręsta, kad jo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 160 mm, o plotis negali svyruoti daugiau kaip 2 milimetrais. Lieka tik stebėtis, kaip Briuselis dar nenustatė visiems vyrams vienodo plaukų kirpimo. Tiesa, tie 16 cm nėra privalomi, o tik rekomendacija.
Kalta ne vien Komisija
Dėl tokios priežiūros valstybiniu lygmeniu piliečiai ir kompanijos pirmiausia kaltina Europos Komisiją. Ji jau sunkiai pakelia tą naštą, kuri jai verčiama dėl visko, kas yra ne taip. Mat iniciatyvą priimti daugumą įstatymų, kurie šiandien kelia juoką, skatina Europos Sąjungos nariai. Pavyzdys – seniai ir aštriai kritikuojama ES norma dėl traktoriaus sėdynių. Ji buvo sukurta Bavarijos iniciatyva. Ten vienas verslininkas dar aštuntąjį dešimtmetį sukūrė saugumo lanką traktoriaus kėbului, dėl kurio kilo daug avarijų. Tam, kad konstrukcija būtų saugi, pagrindinės traktoriaus dalys turi atitikti normas, tarp jų – ir sėdynės.
Be to, Europos Komisija tik teikia įstatymų projektus. Detales aptaria ir sprendimą priima Ministrų Taryba, t. y. kiekvienos ES šalies ministrai, iš dalies ir Europos Parlamentas. Taip buvo ir dėl lynų kelio: po kelių rimtų nutikimų lynų keliuose ES ministrai nusprendė, kad būtų protinga įvesti standartus.
Net jei Europos Komisija norėtų atšaukti tokias pasenusias normas kaip agurkų forma ir dydis, tokie ketinimai, pasak Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso, blokuojami. „Europa jau seniai pajuokiama dėl agurkų standartų”, – skundžiasi jis. Europos Komisija nusprendė panaikinti šią taisyklę, kurios kadaise prireikė dėl prekybos sąlygų, bet daugelis ES šalių atsisakė.
Į rinką tiekiamų vaisių ir daržovių standartai buvo įvesti tam, kad juos būtų lengviau supakuoti ir transportuoti. Dabar Europos Komisija siūlo panaikinti 26 iš 36 nurodymų dėl ankštinių daržovių, kopūstų, melionų ir agurkų. Tačiau Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Italijos ir Ispanijos ministrai priešinasi, nes, jų manymu, vartotojai gali būti nepatenkinti prasta produktų kokybe.
To reikia biurokratams
Tačiau ir Europos Komisija nėra visiškai nekalta. Pramonės komisaras Gunteris Verheugenas pabrėžia, kad iš Europos įstatymų sąvado jau dingo 5 tūkst. iš 100 tūkst. puslapių, tačiau vis plaukia naujos iniciatyvos. Vien dėl to, kad plėtojantis ES biurokratų gretos buvo smarkiai papildytos, daugėja ir siūlomų idėjų. Tokie pasiūlymai ir dabar valdininkams yra geriausias būdas sustiprinti savo autoritetą ir tapti nepakeičiamais.
Europos Komisija ryžtingai nusiteikusi pasiekti nors kokios pažangos šioje srityje. Ji ketina tęsti pradėtą darbą bent jau prieš agurkų normas. „Atėjo laikas jas atšaukti, – įsitikinęs J.M.Barroso. – Arba liautis kalbėjus apie Briuselio biurokratiją.”