Diplomatai „išliustruoti” amžiams

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) pritarė A.Valionio ir A.Vinkaus diplomatiniams skyrimams. Tuo pat metu paaiškėjo, kad parlamentarai apie esamų ir būsimų ambasadorių sąsajas su KGB niekada ir nieko nesužinos.

VSD – KGB priedanga.
Jau beveik metus kai kurie URK nariai bergždžiai prašo įvairių atsakingų institucijų pateikti informaciją apie šiuo metu Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbančius diplomatus ir kitus asmenis, kurie galbūt bendradarbiavo ar turėjo kitokių ryšių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau įstatymo nustatyta tvarka apie tai neprisipažino.

Seimo nariai Audronis Ažubalis ir Henrikas Žukauskas pernai buvo pateikę per 70 įtarimų keliančių pavardžių, vėliau jie šį sąrašą susiaurino iki dešimties asmenų. Valstybės institucijų atsakymai suglumino net daug ką mačiusius parlamentarus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas pareiškė, kad VSD, išnagrinėjęs prašymą, tegali pranešti, jog „pagal Liustracijos įstatymą tik Liustracijos komisijai yra suteikta teisė ir tuo pat metu pareiga vertinti, ar konkretus asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus”. VSD funkcija liustracijos procesu esąs tik informacinis-techninis Liustracijos komisijos aptarnavimas.

Kitame savo atsakyme P.Malakauskas patikslino, kad „kitiems asmenims teiktina informacija privalo būti išsami, tiksli, teisėta ir objektyvi. Galiojantys teisės aktai nesuteikia VSD teisės teikti spėjimais bei prielaidomis grindžiamų žinių ir nustatyti konkretaus asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis teisinio fakto”.

Naujasis Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas šių metų liepos 8 dieną atsiuntė raštą, kuriame nedviprasmiškai pareiškė, kad „komisija nėra įgaliota rinkti informacijos apie asmenis, galėjusius slapta bendradarbiauti su KGB”. Ir „nerinkdama informacijos” komisija, jos vadovo žodžiais, žino, kad yra ne viena dešimtis suinteresuotų asmenų, laukiančių Liustracijos įstatymo, „atitinkančio objektyviuosius žmogaus, visuomenės, valstybės poreikius”, pataisų, kurios paspartintų liustracijos procesą ir atitiktų visuomenėje puoselėjamus teisėtus lūkesčius.

Ir tik Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktorius Ovidijus Lėveris, paprašytas informacijos apie 10 diplomatų, šiuo metu dirbančių diplomatinėje tarnyboje, atvirai atsakė, jog „atliekant paiešką nustatyta, kad dokumentuose, kuriuose minimi kai kurie prašymuose nurodyti žmonės, yra agentūrinės operatyvinės informacijos, atskleidžiančios asmenis, slapta bendradarbiavusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis”. Kadangi priėjimas prie šių dokumentų ribojamas, LYA kreipėsi į VSD dėl sutikimo pateikti parlamentarams jų kopijas. VSD „nesugeba” suregzti atsakymo nuo vasario mėnesio.

Rado kur įkišti

Nors URK ir nebuvo suteikta prašoma informacija, diplomatinių postų dalybos vyksta be sustojimo – vakar pritarta Antano Valionio kandidatūrai į ambasadorius Rygoje ir Antano Vinkaus – Maskvoje.

A.Valionis dar užpernai rengėsi tapti ambasadoriumi Baltarusijoje. Jo kandidatūrai URK jau buvo pritaręs, tačiau po kelių savaičių atšaukė tokį sprendimą. Vėliau A.Valionį siūlyta skirti pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Argentinoje, bet URK jo kandidatūrą atmetė.

Kelią grįžti į ambasadorius A.Valioniui užkirto KGB rezervininko šleifas ir Seime svarstytos Liustracijos įstatymo pataisos. Jose buvo numatyti darbo valstybės tarnyboje apribojimai buvusiems KGB rezervininkams. Pagal projektą į KGB rezervą buvę įtraukti asmenys kurį laiką negalėtų dirbti diplomatinio darbo.

Seime kalbama, kad A.Valionio skyrimas ambasadoriumi – tai viena sąlygų, kurias iškėlė socialliberalai eidami į valdančiąją koaliciją. Pagaliau ši sąlyga įvykdyta. Negana to, prezidentas Valdas Adamkus, lyg kompensuodamas prarastą postą Argentinoje, pasiėmė A.Valionį į ekskursiją po Lotynų Amerikos valstybes – Braziliją, Argentiną, Urugvajų ir Čilės Respubliką. Valstybinis vizitas prasidėjo šiandien.

Ratas užsidarė

URK pirmininko pavaduotojas A.Ažubalis po vakarykščio posėdžio sakė, kad ydingas ratas, kuris akivaizdžiai kontroliuojamas iš vieno nesunkiai nuspėjamo centro, uždarytas. „Grįžome prie absoliučiai sovietinės praktikos: neleisti, nesakyti, nuslėpti, meluoti, -piktinosi jis. – Tik neaišku, kas už tokius dalykus prisiims atsakomybę – Justinas Karosas, V.Adamkus, neatliekantys savo tiesioginių funkcijų VSD ir Liustracijos komisija?”

Pats URK pirmininkas J.Karosas ne kartą po skandalingų skyrimų yra teigdavęs vis tą patį: „Deja, mes neturime daug kvalifikuotų ir profesionalių diplomatų. Tai reikia pripažinti.” J.Karosas visuomet buvo patikimas paskutinės vilties valtininkas, perplukdantis susikompromitavusius veikėjus – anksčiau Turniškių kotedžų skandalo herojų Edviną Bagdoną, dabar KGB rezervininką A.Valionį – į saugų diplomatinės tarnybos krantą.