Ar įmanoma suklastoti lietuvišką pasą?

Pasaulis tampa vis atviresnis, ir nors jau daug kur pasienyje neprašoma asmens dokumento, pasų šiemet išrašoma daugiau nei pernai, jų paklausa, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 50 procentų.

„Ypač pasų poreikis padidėja vasarą. O tai byloja, kad žmonės vis dažniau ir toliau keliauja. Vien šiemet per pusę metų jau išrašyti 116 224 pasai”, – sakė Asmens dokumentų išrašymo centro prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Ramūnas Žičkis. Vadinasi, žmonėms neužtenka tik asmens tapatybės kortelių, kurios – kaip kelionės dokumentas – galioja 32 valstybėse. Nuo 2006 metų rugpjūčio pabaigos, kai jau seniai daug kur keliauti buvo galima tik su kortelėmis, jų išrašyta 344 580.

Keliaujantieji su saugesniais naujos kartos dokumentais tik sutaupo laiko. Jie kontrolės postus praeina daug greičiau.

Šiemet gaunantieji pasus jau džiaugiasi naujo pavyzdžio dokumentu, atitinkančiu naujausius bendrus Europos Sąjungos šalių pasų standartus. Mūsiškis, kaip ir visų ES šalių, yra vyšninės spalvos. Informaciniai duomenys visuose pasuose dabar išdėstomi pagal bendrą standartą – kad bet kurios šalies pareigūnui nereikėtų akimis klaidžioti po pasą ir ieškoti, kur užrašyta pavardė, vardas ar gimimo metai. Kokios tai šalies piliečio pasas, perskaityti galima visų ES šalių kalbomis. „Net rumunų ir bulgarų kalbomis spėjome įrašyti, nors šios šalys į ES buvo priimtos kaip tik tuo metu, kai pasirodė naujieji mūsų pasai”, – pasakojo R.Žičkis.

Ne keičiami, o atnaujinami

Kai pasirodo naujo pavyzdžio pasas, žmonės vis dar stebisi: „Ir vėl keičia.” „Nekeičia, tik atnaujina. Galioja ir senesni, kol jų galiojimo laikas nepasibaigęs. Kai baigiasi, išduodami naujausio pavyzdžio pasai. Ir taip palaipsniui išstumiami senieji”, – pasakojo R.Žičkis.

Šiuo metu yra galiojantys keturių modifikacijų pasai: adatiniu spausdintuvu nuo 1992 metų balandžio 2 dienos iki 2002 metų gruodžio 31 dienos išrašyti pasai; išrašomi nuo 2003 metų sausio 1 dienos duomenis išgraviruojant lazeriu; elektroniniai pasai, išrašomi nuo 2006 metų rugpjūčio 28 dienos ir vyšniniai, išrašomi nuo šių metų pradžios.

Pasai atnaujinami nuolat tobulinant jų saugumą. Kaip gerai mūsų duomenys yra apsaugoti Asmens dokumentų išrašymo centre, įsitikinome rengdami šį reportažą.

Kontrolei – piršto atspaudas

Į patalpas, kur saugomi pasų blankai ir įrašomi duomenys, centro darbuotojai gali patekti ne tik naudodamiesi specialia elektronine kortele, bet ir prispaudę savo pirštą prie pirštų atspaudų atpažinimo prietaiso (pasinaudojęs svetima kortele neįeisi). Tokia apsaugos sistema Lietuvoje dar labai mažai kur taikoma, Asmens dokumentų išrašymo centras ja naudojasi jau kelinti metai.

Nuo 2009 metų birželio 28 dienos Lietuvai teikiamų pasų duomenų lape esančio elektroninio lusto operacinė sistema leis Asmens dokumentų išrašymo centre įrašyti ir piršto atspaudų duomenis. Jei kam nors atrodo, kad migracijos tarnyboje nėra saugu palikti savo smilių atspaudus, reikėtų įsigilinti į sudėtingą skaitmeninės informacijos apsaugą. Atspaudus nuskaityti bus galima tik naudojantis įranga, kuriai iš anksto bus suteiktas leidimas tai daryti. Tai reiškia, kad įranga turės nusiųsti lustui tam tikrą kodą, ir tik jį atpažinus lusto operacinė sistema leis atidaryti zoną, kurioje įrašyti pirštų atspaudai.

Šiuo metu svarstoma, kaip elgtis, jei žmogus, pavyzdžiui, neturi rodomųjų pirštų? Tokiu atveju bus įrašomi kitų jo pirštų atspaudai. Jei išduodant pasą pirštai bus sugipsuoti, žmogus galės gauti laikiną pasą, galiojantį ne ilgiau kaip metus. Kai pasveiks ir atneš atspaudą – jam išrašys nuolatinį. Jei pirštas įpjaunamas ar kitaip sužalojamas, pagrindinis jo atspaudo raštas, kurį identifikuoja aparatūra, nesikeičia.

Vokiečiai vieni pirmųjų į pasus jau pradėjo įrašinėti ir pirštų atspaudus.

Kortelė vietoj parašo

„Tie, kurie sako, kad mes čia visko prasimanom, visiškai nesiorientuoja teisinėje aplinkoje, – teigė centro vadovas. – 2004 metų gruodžio 13 dieną Europos Tarybos reglamentas nustatė, nuo kada ir kokios apsauginės savybės bei biometrikos standartai turi atsirasti ES valstybių narių pasuose ir kelionės dokumentuose. Europos Tarybos reglamentas – tai ne diskutuotinas, o privalomai tiesiogiai taikytinas teisės aktas.”

Neseniai priimtu Asmens tapatybės kortelės papildymo įstatymu reikalaujama nuo naujų metų pirštų atspaudus įrašyti ir į kortelę. „Naudojantis dabartine mūsų turima technika to padaryti negalima, tad teks įsigyti ir įdiegti naują. Laiko turime tik pusmetį, tačiau stengsimės suspėti”, – sakė Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus pavaduotoja Ona Aldona Gudelienė.

Naujosios kortelės turės ne tik tuos elektroninius duomenis, kuriuos turi naujieji skaitmeniniai pasai, bet ir kontaktinius elektroninius duomenis. Jomis bus galima naudotis ten, kur reikia elektroninio parašo.

„Asmuo galės save identifikuoti prieidamas prie elektroninių paslaugų, – pasakojo O.A.Gudelienė. – Tokios kortelės elektroninėje erdvėje galės būti gana plačiai naudojamos, kad ir, pavyzdžiui, pasirašant sutartis. Atsivers gana daug galimybių.”

Kortelės bus gaminamos pagal bendrą ES standartą, jas nuskaitančios sistemos bus parengtos taip, kad bet kurioje šalyje žmogus galės ja pasinaudoti.

„Kortelė bus skirta ne tik asmens tapatybei nustatyti, tai taps daugiafunkciu įrankiu atliekant daugybę teisinių veiksmų virtualioje elektroninėje erdvėje”, – pridūrė O.A.Gudelienė. Galbūt tokia kortele bus galima balsuoti per rinkimus.

Tarnybinis romanas neįmanomas

Asmens dokumentų išrašymo centras primena itin daug saugumui dėmesio teikiančios tarnybos darbą. Migruoti po centrą, jei tau pagal pareigas ir darbą to nereikia, negalima, durys neatsivers, jei piršto atspaudo kontrolės prietaisai neatpažins. „Prietaisai fiksuoja kiekvieną darbuotojo žingsnį, vaizdo stebėjimo kameros įrašinėja jų darbą, o apsaugos davikliai – visų darbuotojų judėjimą patalpose: kas ir kur, kada į kokią patalpą įėjo. Sistema labai tobula. Pagrindinis tokios sistemos tikslas – analizuoti situaciją ir užfiksuoti svarbius pateisinamus ar nesankcionuotus veiksmus”, – pasakojo R.Žičkis.

Juokaujama, kad slaptas tarnybinis romanas esant tokioms sąlygoms čia neįmanomas – juk prietaisai fiksuoja kiekvieną žingsnį. Iš pradžių darbuotojai jautėsi nejaukiai, tačiau vėliau priprato. Be to, tokia sistema įrengta ir dėl jų pačių saugumo: nekalto žmogaus niekas neapkaltins, jei įvyktų koks nors nesusipratimas.

Naujausias lietuviškas pasas yra vienas geriausiai apsaugotų dokumentų pasaulyje. Daugiausia reikšmės paso apsaugai turi medžiagos. Į Lenkijoje pagamintą paso popierių įterpti spalvoti pluoštai, daugiatonis vandens ženklas Vytis, vienatoniai puslapių numeriai, cheminės apsaugos priemonės ir saugumo siūlelis su mikrotekstu. Vienos apsaugos priemonės matomos plika akimi, kitas galima patikrinti tik naudojant įprastus prietaisus, o dar kitas – tik specialiais laboratoriniais įrenginiais.

„Centralizuotas asmens dokumentų išrašymo principas yra pats saugiausias. Pasai visai Lietuvai išrašomi šiame centre, – pasakojo O.A.Gudelienė. – Dar vienas rodiklis, bylojantis apie paso saugumą, – vienas darbuotojas negali priimti prašymo ir išrašyti paso. Dėl to atkrinta klastočių galimybė. O tokią įrangą, kuria į pasą įrašomi duomenys, vargu ar kas nors galėtų nelegaliai įsigyti. Ji labai brangi ir sudėtinga.”

„Jei vienas žmogus turi blankų, neturi duomenų, jei turi duomenų, neturi išrašymo įrangos”, – pasakojo O.A.Gudelienė. R.Žičkis patikina, kad niekada dar nėra dingęs nei vienas paso ar kito asmens dokumento blankas.

Sakysite, kad pasą įmanoma padirbti, jei kas nors susitars su migracijos tarnybos darbuotojais ir Dokumentų išrašymo centrui pateiks klaidingus duomenis, o jie aklai įrašys tai, ką gavo? Tai irgi neįmanoma, nes prieš įrašydami duomenis centro darbuotojai juos patikrina pagal Gyventojų duomenų registro duomenis ir atsako už jų patikimumą.

„Aš ne viską galiu pasakoti, kas daroma užtikrinant pasų saugumą – tai dėl to paties saugumo užtikrinimo”, – rodydamas patalpas, kuriose duomenys įrašomi į pasus, sakė R.Žičkis. Beje, jose fotografuoti ar filmuoti neleidžiama. Tad nors ir labai norėjome, skaitytojams negalime parodyti, kaip atrodo mašina, kuri sukdamasi maksimaliu greičiu per valandą gali išrašyti beveik 200 pasų.

Blogiau už tatuiruotę

Pasak R.Žičkio, pasų apsauga panaši į pinigų banknotų spausdinimo apsaugą. „Norėčiau atkreipti dėmesį į naujojo paso kraštą. Iš vienos pusės ant jo įskaitysite valstybės kodą – LTU, kai apsuksite kita puse, šis kodas pavirs Gedimino stulpų simboliu, – pasakojo R.Žičkis. – Tai byloja apie labai tikslią gamybą, o tai įmanoma tik gaminant specialia įranga. Nemačiau, kad tokią naujovę naudotų kitos ES šalys.”

Informaciniai įrašai pase išdeginami lazeriu. Tai, pasak centro vadovo, blogiau už tatuiruotę – niekaip neištrinsi ir ant viršaus kito įrašo nepadarysi.

Jei kam ir pavyktų į svetimą pasą įklijuoti savo nuotrauką, tos, kuri yra šalia paslėpta ir plika akimi nematoma, panaikinti nepavyks. Ji išryškėja tik nuskaitant specialia aparatūra.

Šveicarų pagamintame paso asmens duomenų lape yra bekontaktis mikroprocesorius – lustas, į kurį įrašomi dokumento turėtojo biometriniai ir kiti duomenys. Luste įdiegta operacinė sistema leidžia Asmens dokumentų išrašymo centre į jį įrašyti apsaugotą veido atvaizdą. Tai reiškia, kad atvaizdas iš lusto gali būti nuskaitomas tik atvertus dokumentą ir nuskaičius tam tikrus matomus duomenis. Į lustą įrašytus duomenis gali perskaityti Migracijos tarnybos pareigūnai, įdėję pasą į specialų aparatą. Jei plika akimi matomus įrašus kam nors ir pavyktų pakeisti, skaitmeninė informacija vis vien su jais nesutaptų, vadinasi, akivaizdu, kad pasas suklastotas.

Pirmųjų lietuviškų XX a. tarpukario pasų apsauga buvo minimali: padėjus po specialia šviesa, jų popierius švyti kaip balti marškiniai per diskoteką. Dabar apsaugota kur kas patikimiau. Net pačio naujausio paso šviečiantys siūleliai yra ne vienos spalvos, o kelių. Tai irgi naujovė. Pasas susiūtas mūsų vėliavos spalvų siūleliu.

„Kaskart diegiami nauji pasų apsaugos elementai turi būti nuolat tobulinami, kad dokumentų klastotojai eitų paskui gamintojus, o ne priešingai”, – teigė R.Žičkis.

Saugūs dokumentai nėra labai pigūs, ir piliečiams valstybės rinkliava už pasų išrašymą ir išdavimą (tai nėra jų kaina) kainuoja brangiau. „Tačiau saugūs dokumentai yra nedidelė valstybės investicija į saugumą šalyje apskritai”, – sakė R.Žičkis.

„Dėl ko dažniausiai mėginama suklastoti dokumentą? Norint kito vardu pasiimti paskolą ir dingti, – tęsė O.A.Gudelienė. – Naujesnis ir tobulesnis pasas suteikia daugiau garantijų, kad kas nors kitas nepadarys žalos, nepasinaudos svetimu pasu.”

Barzdos nusiskusti nepatariama

„Daug kur yra naudojami automatiniai vartai: jie nepraleis, jei technika neįsitikins, kad žmogaus veidas sutampa su atvaizdu pase”, – pasakojo R.Žičkis. Tam, kad neturėtume priekaištų automatikai, einant pro tokius vartus nereikėtų šypsotis, veido išraiška kaip ir pase turi būti neutrali. „Priešingu atveju, jei ne taip nusišypsosi kirsdamas sieną, gali kilti nenumatytų dalykų”, – šmaikštavo pašnekovas.

Be to, nereikėtų per daug keisti savo išvaizdos. Pavyzdžiui, vyrai, visada turėję barzdą ar ūsus ir taip nusifotografavę pasui, sumanę juos nusiskusti galėtų pasikeisti pasą – kad nekiltų netikėtų problemų keliaujant. Nors technika atpažįsta bendrus veido bruožus, netgi ne su bet kokiais akiniais galima fotografuotis pasui – netiks tamsūs ir storais rėmais. Tačiau vis dėlto žmogus keičiasi, nuolat tobulėja dokumentų apsauga, todėl ir pasas nėra amžinas. Lietuvoje jis išduodamas dešimčiai metų, kitose šalyse – vis dažniau penkeriems.

Dažnai kyla klausimas, kodėl naujos kartos asmens dokumentuose naudojamos ne spalvotos, o bespalvės nuotraukos. „Spalvotas atvaizdas gali suklaidinti pareigūnus (makiažas, pakeista plaukų spalva). Bespalvis veido atvaizdas dokumente geriau parodo svarbiausius bruožus. Be to, lazerine išrašymo technologija spalvoto atvaizdo įrašyti neįmanoma”, – sakė Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus pavaduotojas Andžejus Kudalevas.

Perskaityti pasą iš toli?

R.Žičkis pademonstravo, kaip aparatas nuskaito skaitmeninius paso duomenis. Pasą įdėjus ne ta puse, įrašai ekrane nepasirodė. „Čia atsakymas tiems, kurie bijo, kad kažkas per atstumą naudodamasis specialia aparatūra gali nuskaityti jo paso duomenis, – aiškino pašnekovas. – Jokiu nuotoliniu būdu nuskaityti neįmanoma, nes pasas į aparatą turi būti įdėtas taisyklingai. Raktas į informacijos nuskaitymo lustą yra saugiai užšifruotas pačiame duomenų lape.”

Tokių baimių galbūt gali kilti prisižiūrėjus fantastinių filmų apie ateities technologijas – juk mokslininkai gąsdina, kad ateity tobula technika galės skaityti net mūsų mintis. Galime būti ramūs, mūsų kišenėje esančio paso niekas iš šalia esančių neperskaitys. „O kad piliečiai būtų dar ramesni, pavyzdžiui, kai kuriose šalyse pasai išduodami kartu su specialiu aplanku, kuriame esanti metalizuota plokštelė nepraleidžia jokios nuskaitymo įrangos, kitaip sakant, nepasiduoda jokiam rentgenui, – pasakojo A.Kudalevas.

Prieš keletą metų buvo kalbama, kad ateityje į pasus galbūt bus įrašinėjami ir akies rainelės duomenys. Dabar to atsisakyta. „Akių rainelės nuskaitymo įranga kur kas brangesnė nei pirštų atspaudų. Be to, bėgant metams rainelės piešinys keičiasi greičiau nei asmens atvaizdas ar pirštų atspaudai”, – sakė A.Kudalevas. Pavyzdžiui, praėjimui kontroliuoti gali būti naudojami ne tik pirštų atspaudai, bet ir plaštakos ar rankos kraujagyslių biometrija, balsas.

Patogiau keliauti

„Mes pastebėjome tam tikrą dėsningumą, kad kai mūsų įstaigoje kelis kartus apsilankę Kanados diplomatai ir ekspertai pamatė, kaip organizuotas pasų ir kelionės dokumentų išrašymas bei įsitikino pasų patikimumu, Lietuvos piliečiams į Kanadą atsivėrė bevizės kelionės. Turbūt galite įsivaizduoti su kokia atsakomybe ir lūkesčiais priimame kitų valstybių atstovus ir specialistus”, – neatskleisdamas aktualios profesinės informacijos diplomatiškai pasakojo R.Žičkis.

Ne tik naujieji vyšninės spalvos, bet ir žalieji pasai, išduoti po 2006 metų rugpjūčio 28 dienos, turi papildomą elektroninę įkliją su biometriniais paso savininko duomenimis, kurie nuskaitomi skaitmeniniu būdu. Tai vadinamieji e-pasai. Turint tokį pasą irgi galima patogiau keliauti. Anksčiau išduoti pasai tokios įklijos neturi. Nors, pavyzdžiui, į Kanadą Lietuvos piliečiams jau taikomas bevizis režimas, tačiau nuo 2009 metų sausio 1 dieną vizos nereikės tik tiems, kas turi e-pasus.

„Praėjusių metų pabaigoje išleista Europos Komisijos rekomendacija į pasą įklijuoti lipduką informaciją, kad ES piliečiai žinotų, jog keliaujant po trečiąsias pasaulio šalis, kuriose nėra jo šalies atstovybės, pagalbos galima kreiptis į kitos ES valstybės narės atstovybę”, – teigė O.A.Gudelienė.

Pagalbos kreiptis galima ir dabar, tik ne visi tai žino. Eurobarometro apklausos duomenimis, apie tokią galimybę neseniai žinojo tik 23 proc. apklaustų ES piliečių. Netrukus informuos pasas. Lietuva irgi planuoja atsižvelgti į šią rekomendaciją ir įklijuoti informacinius lipdukus.

Gražiausi Lietuvos vaizdai

Naujausio paso grafinį projektą parengė Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos. Jį sudaro 32 puslapiai. Vidiniai puslapiai skirti vizoms klijuoti. Pasas – tarsi savotiška šalies vizitinė kortelė, jos išskirtinumo pristatymas. Pavyzdžiui, pakraipius vienos valstybės paso pavyzdį, po puslapį ima „bėgioti” nedideli gyvūnėliai – valstybės nacionalinis simbolis. Kitų šalių pasai pasakoja civilizacijos istoriją, laivininkystės laimėjimus, kosmoso pažinimą.

Pasak R.Žičkio, naująjį mūsų dokumentą specialistai giria ne tik dėl jo tobulos technologinės apsaugos, bet ir už meniškumą. Kitos šalys galbūt ne tiek dėmesio skiria šiam aspektui.

Kam teko vartyti patį naujausią lietuvišką vyšninį pasą, sutiks, kad tai – tarsi miniatiūrinis Lietuvos istorijos albumas. Kiekvieną puslapį puošia neryškios (specialiai apsaugotos nuo suklastojimo), tarsi sudarančios foną, fotografijos. Čia rasime mūsų istorijai ir kultūrai svarbias vietas, visas buvusias ir dabartinę sostines: Kernavę, Trakus, Kauną, Vilnių. Be to, yra fragmentas iš Kvedlinburgo kronikos, kurioje pirmąkart 1009 metais buvo paminėtas Lietuvos vardas. Tarp gražiausių vaizdų – Vilniaus pilių kompleksas, Kauno pilis, Nidos kopos, Panemunės pilis, Šventos Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis, Kryžių kalnas, Aušros Vartai, Vilniaus arkikatedra bazilika, Klaipėdos dramos teatras, Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Suprantama, kiekviename pase būtų maloniausia matyti savo gimtąjį kraštą ar mėgstamą miestą, tačiau pase, deja, tik 32 puslapiai. Ir visada atsiras žmonių, kurie paklaus, kodėl pasirinkti šitie vaizdai, o ne kiti. Pavyzdžiui, Ventės rago švyturys vieniems priminė net alaus reklamą. „Iš tiesų tai yra tarsi tarptautinės prekybos ar tolimų kelionių simbolis. Palangos tilto nuotrauka irgi primena tuos laikus, kai eidavome palydėti saulės ir viltingai žvelgdavome į tą pusę, kur žmonės gyvena laisvai. Tad Palangos tiltas – daugeliui taip pat svarbus Lietuvos simbolis,” – nuotraukų prasmę aiškino pašnekovas.

Kai kas stebisi, kodėl pase atsirado senoji Kėdainių Didžiosios rinkos aikštė. Ši aikštė su XVII-XIX a. pastatais yra viena autentiškiausiai restauruotų Lietuvos miestų turgaus aikščių, prie miesto suklestėjimo daug prisidėjo ir garsieji Lietuvos didikai Radvilos.