Atsižvelgdama į tai, kad reikia pažaboti visame pasaulyje augančias maisto kainas, Didžiosios Britanijos valdžia žada pradėti šiukšlių, kurių kalnai kūpso visoje šalyje, naikinimo kampaniją.
Vyriausybė ketina paraginti prekybos tinklus atsisakyti akcijų „trys už dviejų kainą”, nes tai skatina vartotojus pirkti daugiau negu reikia, savo ruožtu dėl to nereikalingi pirkiniai tiesiog išmetami.
Ministrų kabineto sekretoriatas paskelbė, jog tikras skandalas yra tai, kad šalyje kalnai maisto atliekų, o tuo metu kituose Žemės kampeliuose žmonės miršta iš bado. Raginama mažinti maisto atliekas: neretai iki 40 proc. bakalėjos prekių išmetama jų dar nepanaudojus, dėl blogo apdorojimo, laikymo ir transportavimo. Britų šeimos galėtų sutaupyti vidutiniškai iki 420 svarų sterlingų (apie 1900 litų) per metus, jei neišmestų 4,1 mln. tonų maisto produktų, užuot juos sunaudoję. Kaip sakė premjeras Gordonas Brownas, siekiantis, jog maisto kainos būtų svarbiausia dabar Japonijoje vykstančio Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimo tema, vidutinė britų šeima išmeta maisto už 8 svarus (maždaug 36 litus) per savaitę. Vyriausybė ragins ne tik prekybos tinklus, bet ir restoranus, mokyklas bei kitas visuomeninio sektoriaus tarnybas bei šeimas kuo labiau sumažinti išmetamo maisto kiekį.
Per pastaruosius 10 mėnesių pastebėta:
* Pastaraisiais metais maisto produktai labai pabrango dėl įvairių veiksnių: blogo derliaus kai kuriose šalyse eksportuotojose, aukštų energijos išteklių, trąšų ir transporto kainų, kai kurių produktų perdirbimo į biodegalus, didėjančios grūdų paklausos visame pasaulyje daugėjant ir žmonių.
* Maisto produktams vidutinė britų šeima dabar skiria apie 9 proc. visų išlaidų, o 1984 metais tam skyrė 16 procentų. Tačiau 2005-2006 metais 10 proc. skurdžiausių šeimų skyrė 15 proc. išlaidų maistui, o tiek pat turtingiausiųjų – vos 7 procentus. Mažas pajamas gaunančios šeimos proporcingai daugiau išleidžia tokiems produktams kaip pienas, kiaušiniai ir duona, o jie per pastaruosius mėnesius labiausiai ir pabrango.
* Pasaulinių kainų padidėjimas labiausiai paveikė besivystančias šalis, kuriose skurdžiausi sluoksniai išleidžia miastui nuo 50 iki 80 proc. savo pajamų. Kai kuriose šalyse dėl to radosi socialinio nestabilumo pavojus.