Su muzikos įrašų, filmų ir kompiuterinių žaidimų nelegaliu kopijavimu ir platinimu kovojančių institucijų atstovai sako, kad piratavimo mastai šalyje mažėja. Kita vertus, pastebima, jog piratai dairosi sudėtingesnių būdų nelegaliai veiklai plėtoti.
Šalies policininkai kartu su Lietuvos muzikos industrijos asociacijos (LMIA) atstovais nuo šių metų pradžios iki liepos mėnesio konfiskavo apie 38 tūkst. neteisėtų muzikos įrašų, filmų bei kompiuterinių žaidimų laikmenų. Pernai per tokį pat laikotarpį buvo konfiskuota kone dukart daugiau – per 78 tūkst. tokių laikmenų.
Vasarą – atostogauja
LMIA prezidentas Kęstutis Pūkas gyrė policijos darbą ir teigė, jog muzikos įrašų bei filmų rinka švarėja.
„Nuolatinis pareigūnų darbas, tobulėjantys įstatymai, muitininkų veikla – visa tai prisideda prie situacijos gerėjimo”, – neabejoja K. Pūkas.
Asociacijos duomenimis, vasarą nelegalios produkcijos platintojai aprimsta. Nebėra aktuali ir tendencija perkelti veiklą į kurortus, kuri buvo pastebima anksčiau.
Pašnekovas sakė, jog šiuo metu iš Lietuvoje realizuojamų užsienio atlikėjų muzikos įrašų apie 45 proc. yra nelegali produkcija. Lietuviškos muzikos leidinių rinkoje piratiniai produktai sudaro vos 5-8 proc.
Pasiūlymai išrinktiesiems
LMIA viceprezidentas Vytas Simanavičius teigė, jog per mėnesį asociacija kartu su policijos pareigūnais įvairiuose šalies miestuose surengia 12-15 reidų.
Ne paslaptis, jog piratinių žaidimų, muzikos bei filmų platintojai reklamuojasi ir internete. Piratavimas virtualioje erdvėje – apskritai sunkiai reguliuojamas, juolab kad tėra įmanoma sukontroliuoti mūsų šalyje veikiančius serverius.
Anot V. Simanavičiaus, reikėtų atlikti nuodugnų šios srities monitoringą. O kol kas interneto paslaugų teikėjams dažniausiai patariama ištrinti įtartinus skelbimus interneto svetainėse.
Tačiau, LMIA viceprezidento teigimu, piratai keičia savo veiklos pobūdį – jie vis labiau įslaptina savo veiklą. Tarkim, pasiūlymai įsigyti nelegalių kompiuterinių žaidimų pateikiami ne bendrame svetainės lange, o tik užsiregistravusiems tinklalapio lankytojams.
Nekompetentingi vertinti
Žinia, itin sudėtinga kontroliuoti turgaus prekeivius, platinančius nelegalią produkciją.
„Vertinti, ar asmuo, pageidaujantis mūsų turgavietėse prekiauti įrašais, platins legalią ar piratinę produkciją, nėra mūsų kompetencija”, – sakė Savivaldybės įstaigos „Senasis turgus” direktorė Ramutė Kubilienė.
Anot pašnekovės, prieš mokėdamas už prekybos vietą, būsimas prekeivis, turintis tvarkingą verslo liudijimą arba socialinio draudimo pažymėjimą, dar turi pateikti dokumentus, nurodančius, iš ko pats įsigijo prekes, kurias pasiūlys pirkėjams.
R. Kubilienės, kurios vadovaujama įstaiga administruoja senąją bei Tilžės turgavietes, teigimu, norint įvertinti legalumą, reikia atlikti tyrimą, o turgaus administracija jais neužsiimanti – tik suteikianti vietą prekiauti.
Netikėta sėkmė
Per praėjusius šių metų mėnesius uostamiestyje piratinės produkcijos platintojams iškelta tik viena baudžiamoji byla, sakė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus poskyrio viršininkas Arūnas Užkuras. 2004-aisiais panašiu metu jų buvo iškelta net 17.
Šį pavasarį Tilžės turgavietėje buvo konfiskuota apie 2000 piratinių diskų, kuriuose buvo įrašyti kompiuteriniai žaidimai bei programos. Kol kas šiais metais tai didžiausias pareigūnų surinktas „derlius”.
LMIA viceprezidentas V. Simanavičius sakė, jog Rusijos leidybininkai – „Prior” įrašų grupė, sumaniusi prekiauti licencine muzikos produkcija uostamiestyje, nesitikėjo, kad čia jų legali produkcija bus taip gausiai perkama.
„Būta būgštavimų, kad Klaipėdoje, kurioje gyvena daug rusakalbių, muzikos įrašų rinkoje tikrai sunku varžytis su konkurentais, platinančiais piratinę produkciją. Bet prekyba legaliais leidiniais vyksta sklandžiai”, – sakė V. Simanavičius.
Pinga diskai
Asociacijos prezidento K. Pūko teigimu, filmų nuomos punktai „tvarkosi idealiai”. Palyginti su 2-3 metų senumo situacija, dabar padėtis yra gerokai pasikeitusi.
„Nuomos punktai, ko gero, turi piratinės produkcijos, tačiau dažniausiai siūlo ją klientams vakarais ir savaitgaliais – kai reidai nevyksta, – spėjo V. Simanavičius. – Jeigu anksčiau jų metu nelegalūs diskai būdavo konfiskuojami šimtais ar net tūkstančiais vienetų, dabar yra normalu, jeigu randama 11 piratinės produkcijos vienetų.”
V. Simanavičiaus teigimu, šiuos pokyčius lemia legalių ir piratinių diskų kainų atotrūkio mažėjimas. Plėtojantis technologijoms, pinga patys diskai. Juolab kad jie gaminami ir Lietuvoje – „Baltic Optical Disc” gamykloje.
„Anksčiau legalus diskas kainavo 50-90 Lt, o dabar geram filmui įsigyti tereikia 20-30 Lt, o naujai Holivudo produkcijai- 60-70 Lt, – vardijo V. Simanavičius. – Tiesa, autorinių teisių turėtojai kartais neleidžia nuomoti filmų, kadangi yra suinteresuoti parduoti kuo daugiau diskų. Tad ir jų kainas tenka mažinti.”
Valerija Lebedeva
„Vakarų ekspresas”