Mįslingas konfliktas sugadino gyvenimą

Vienos Šiaulių rajone įsikūrusios šeimos gyvenimas virto pragaru, kai jos namuose per dvi kratas ieškota bent menkiausios užuominos apie nacistinės Vokietijos lyderį Adolfą Hitlerį. Policija savo veiksmus pateisina, o žmogaus teisių sergėtojai grūmoja pareigūnams pirštu.

Šiaulių rajono policijos komisariatas tiria retą atvejį, esą sietiną su rasinės ar tautinės neapykantos kurstymu. Prieštaringa istorija prasidėjo dar balandžio 21-ąją. Tądien pareigūnai sulaukė vienos gyventojos pranešimo, kad kaimynų lange ji mačiusi A.Hitlerį vaizduojantį plakatą, kuriame esą puikavosi ir atvirkštinė svastika.

Į policijos akiratį pateko itin inteligentiška šeima – vyras, žmona ir dvi suaugusios jų dukterys. Jaunesnioji studijuoja dviejuose universitetuose, vyresnioji – ištekėjusi, turi penkiametę atžalą ir dirba pedagoge. Pastaroji gyvena tame pačiame name, tačiau turi atskiras patalpas. Būtent jos lange ir buvo pastebėtas skandalingasis plakatas. Visi šeimos nariai tvirtina, jog plakato nekabino ir net nematė jo – tądien nė vieno jų nebuvo namie.

Šeimos galva jau kurį laiką uoliai studijuoja ne tik Baudžiamąjį kodeksą, bet ir žmogaus teises. Jo nuomone, kratą atlikę policijos pareigūnai padarė daug nusižengimų. Anksčiau viešumo vengusi šeima nusprendė netylėti ir kovoti iki galo, gal net į Strasbūro teismą kreiptis, jei teisinės priemonės Lietuvoje nepadėtų.

Vadina pogromu

Praėjus savaitei po incidento pas šeimą užsuko policininkai ir tikino norintys išmatuoti langą, kuriame kabojo plakatas. Vėliau jie norintys atlikti kratą – be orderio. Namie buvusi šeimininkė dėl šventos ramybės sutiko, o jos vyras tepasakė: „Jei turite tokią teisę, darykite.” Pareigūnai atliko kratą ir pasišalino.

Dar po savaitės įprastą darbo dieną pusę aštuonių ryto namą apsupo policijos pareigūnai. Į vidų pirmas prašėsi Šiaulių rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Artūras Uznys. Šįkart jau su orderiu, kuriuo leista atlikti kratą savo šeimą turinčios šeimininkų dukters gyvenamosiose patalpose. Pareigūnai iškrėtė visą namą, ieškodami kokio nors fotografuojančio daikto. Konfiskavo fotoaparatus, telefonus. Jaunesnioji dukra dėl kratos praleido egzaminus, nenuvyko į darbą. Ji turėjo perrašyti ne vieną kursinį darbą iš naujo, nes juos pasiėmė policijos pareigūnai.

Stresą patyrė penkiametis iš miegų pakeltas vyresniosios dukters vaikas. Šeimininkė, neištvėrusi tokio pogromo, nualpo. Medikai jai diagnozavo ūmią reakciją į stresą – viena kūno pusė buvo paralyžiuota. Ligoninėje moteriai teko praleisti dvi savaites.

Tarp kūjo ir priekalo

Tačiau A.Uznys nemano, kad buvo peržengtos ribos. Jis LŽ informavo, kad ikiteisminis tyrimas tebevyksta, ir nesantaikos kurstymu niekas kol kas nekaltinamas. Viršininkas tvirtino, kad krata buvo atlikta visur, kur galėjo lankytis orderyje nurodytas asmuo, t.y. visame name. Taip pat ir tokio asmens darbo vietoje – muzikos mokykloje. Dėl šio incidento mokyklos direktorė nepratęsė jaunos pedagogės darbo sutarties. A.Uznys įsitikinęs, kad name buvusių žmonių asmeninė laisvė nebuvo apribota – tik surinkti daiktai, nurodyti orderyje.

Jaunesnioji šeimos dukra studentė prašė iš pareigūnų rašto, kad ji per kratą buvo sulaikyta ir negalėjo atvykti į egzaminus. A.Uznys tepatvirtino, kad mergina dalyvavo kratoje, kitaip tariant, niekas jos laisvės neribojo.

A.Uznys LŽ prasitarė, kad policija tirdama šią medžiagą atsidūrė tarp kūjo ir priekalo – kaimynų nesantaikos sūkuryje. Jis taip pat pridūrė, jog per kratą nualpusiai moteriai gali tekti atsakyti dėl trukdymo atlikti kratą.

Pataria ieškoti teisybės

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius siūlo palaukti tyrimo nutraukimo arba kitokios jo baigties. Dabar kratos siaubą patyrę žmonės gali raštu kreiptis į prokurorą dėl netinkamai atliktų pareigūnų veiksmų.

H.Mickevičius komentavo, jog šiandieninė policija žmogaus teisų beveik nepaiso. „Žinoma, dabar yra šiek tiek geriau nei prieš 10 metų. Tada teisėtvarkininkai būdavo tarsi visai nebaudžiami”, – sakė jis.

Instituto direktoriaus teigimu, policijos veiksmai šiuo konkrečiu atveju vargu ar buvo proporcingi pačiam galimam nusikaltimui. Juk vieną kartą krata jau buvo atlikta. „Šie žmonės gali drąsiai ieškoti teisybės dėl žmogaus teisių pažeidimo”, – sakė jis.

H.Mickevičius atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių momentų šioje istorijoje – vieno prokuroro žodžiai, jog užrašas ant plakato kursto nesantaiką. „Tai rimtas įtarimas, kad prokuroras taip kalbėdamas pažeidė nekaltumo prezumpciją. Jokioje tyrimo stadijoje negalima kėsintis į žmonių nekaltumą, kol nėra apkaltinamojo nuosprendžio”, – pabrėžė H.Mickevičius.