Europos Sąjungos (ES) lyderiai, ketvirtadienį vykstantys į Chanty Mansijsko miestą Sibiro platybėse ten pamatys įspūdingo Rusijos naftos bumo meką.
ES pareigūnai iš Briuselio nukeliaus daugiau kaip 4 tūkst. km į Prancūzijos dydžio regiono, išgaunančio 57 proc. rusų naftos, sostinę. Čia per dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą jie derėsis su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
Prieš šias derybas dėl naujo Rusijos ir ES bendradarbiavimo susitarimo rusų pareigūnai šį miestą pateikdavo kaip pavyzdį, iliustruojantį šalies naftos ir gamtinių dujų išteklius ir tuos svertus, kuriuos jie suteikia Rusijai kaimynių Europoje atžvilgiu.
„Europoje šviesa elektros lemputėse ir šiluma butuose yra dėl to, kad mes išgauname 7,5 proc. pasaulio naftos”, – žurnalistams sakė Chanty Mansijsko regiono gubernatorius Aleksandras Filipenka.
Iš karto po viršūnių susitikimo D.Medvedevas ES narių Vengrijos ir Suomijos prezidentus pavežios po šį regioną ir parodys, kaip visas tas naftos turtas pagerino regiono vietos žmonių gyvenimą.
ES lyderiai pamatys miestą, kurį aštuonerius metus trunkantis naftos bumas iš apšiurusio provincijos užkampio pavertė svarbiu verslo centru, planuojančiu įspūdingus dangoraižius.
„Kito tokio miesto nėra. Tai įtaigus simbolis to, kaip pasikeitė Rusija, – sakė Rusijos regionų ekspertas iš Maskvos Carnegie (Karnegio) centro Nikolajus Petrovas. – Naftos pinigai matosi visur”.
Chanty Mansijsko miesto valdžia jau pastatė olimpinę biatlono trasą, teatro kompleksą ir penkis muziejus su garsiausių Rusijos menininkų kūriniais. Ant miesto kalvos planuojama pastatyti didžiulę stiklinę smailę, kurią suprojektavo britų architektas Normanas Fosteris.
Šią savaitę čia pradėtas statyti 18 aukštų penkių žvaigždučių viešbutis, primenantis sidabro ir aukso spalvos šukes. Jį projektavo olandų architektas Erickas van Egeraatas (Erikas van Egeratas).
Viešbutis, kuris pakeis aptriušusius medinius namus su lauko tualetais, yra tik vienas iš šešių šio olando projektų Chanty Mansijske.
Nors kai kurie vietos gyventojai bamba dėl vyriausybės korupcijos, daugumą žavi ši transformacija, kuri nulėmė ir tai, kad regione atlyginimai yra dvigubai didesni nei visos šalies vidurkis.
„Prieš dešimt metų miestas buvo skurdus. Visur buvo mediniai namai, – pasakojo 48 metų namų šeimininkė Zinaida Moraš, kuri prieš 20 metų čia atsikraustė iš Kazachstano. – Dabar tai miestas, kuriame rusai veržiasi gyventi”.
Jei tikėti vietos pareigūnais, pačios laimingiausios yra mažytės regiono etninės mažumos – chantai ir mansiai, kurių protėvių žemės daug kur virto naftos gręžiniais.
Valdžia priėmė įstatymus vietos žmonių kalboms ir tradiciniam gyvenimo būdui saugoti, sakė chantas Jeremejus Aipinas, kuris vadovauja regiono mažumų tarybai.
„Tokios apsaugos neturi joks kitas regionas”, – sakė jis, girdamas vietos naftos kompanijas už finansinę paramą mažumoms.
Šeštadienį D.Medvedevas atidarys Pasaulinį finougrų kongresą. Šiai tautų grupei priklauso ir chantai, ir mansiai, ir estai, ir suomiai, ir vengrai.
Kritikai sako, kad tokiais susitikimais valdžia naudojasi siekdama pademonstruoti paramą seniesiems gyventojams ir taip atremti kritiką dėl Rusijos elgesio su kitomis mažumomis, ypač – neramiame Šiaurės Kaukazo regione.
Chantų ir mansių, kurių iš srities 1,5 mln. gyventojų yra 30 tūkst., problemas daug lengviau išspręsti nei kitų mažumų, sako N.Petrovas.
Tačiau nepaisant šou atvykstantiems pareigūnams, lieka rimtų problemų, tarp jų ir ta, ką reikės daryti, kai nafta pasibaigs, sako jis.
„Šio miesto sėkmė yra Rusijos sėkmės simbolis, bet tai efemeriškas simbolis, – mano jis. – Produkcija mažėja, ir nėra jokio pamato tam (laikui), kai nafta baigsis”.