ES ir Rusija Medvedevo erą pradeda kebliu viršūnių susitikimu

ES lyderiai ketvirtadienį surengs pirmą viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir pradės derybas dėl naujos „strateginės partnerystės“, įskaitant tokius keblius klausimus kaip energetika ir Gruzija.
Prieš pirmąjį viršūnių susitikimą su Vladimiro Putino, kuriam valdant ES ir Rusijos santykiai smarkiai pablogėjo, politiniu įpėdiniu Europos Komisija tikisi pakloti „pamatus konstruktyvesniems ir ateitį numatantiems santykiams“.

Europos Komisija sakė, jog ją padrąsino naujojo Rusijos prezidento, kuris valdžios įgaliojimus iš V.Putino perėmė praėjusį mėnesį, deklaracijos.

„Ženklai yra labai pozityvūs – dėl ekonomikos modernizavimo, sumažintos valstybės kontrolės, … žiniasklaidos laisvės svarbos ir pilietinės visuomenės vaidmens“, – nurodė Komisija.

Tačiau Briuselis, turėdamas omenyje, kad D.Medvedevą parinko V.Putinas, nori „išsiaiškinti, kaip jis ketina įgyvendinti tą politiką“.

Maskvos ambasadorius ES Vladimiras Čižovas taip pat kalbėjo apie „naujo Rusijos ir ES santykių skyriaus pradžią“.

Pasak jo, anksčiau „buvo jaučiama, kad ES ir Rusijos santykiai susidūrė su virtine kliūčių“ ir kad abi šalys klaidingai suprato kai kuriuos dalykus.

Bendrijai viršūnių susitikime atstovaus Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu), šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos premjeras Janezas Janša ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana).

Nors šios strateginės derybos bus pradėtos per dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą Sibire, o rimtai prasidės liepos 4-ąją, niekas nekalba apie jų pabaigos datą.

Net kai susitarimas bus parengtas, jį dar turės ratifikuoti visos 27 ES šalys. Tik tada jis galės pakeisti dabartinį partnerystės susitarimą, sudarytą 1997 metais.

Tada Rusija buvo susilpnėjusi po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet V.Putinas atkūrė jos pasitikėjimą, ir ne patį mažiausią vaidmenį čia suvaidino Rusijos milžiniškos naftos ir gamtinių dujų atsargos.

Žinodamas, kad europiečiai nerimauja dėl pernelyg didelės savo priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių, V.Putinas viršūnių susitikimo vietai parinko Chanty Mansijską Vakarų Sibire, dėl didžiulių naftos telkinių vadinamą „Rusijos Kuveitu“.

Europiečiai taip pat nori prieigos prie Rusijos naftos sektoriaus ir siekia investuoti į jos gavybą, be to, raginą Maskvą investicijų klausimu gerbti skaidrumą ir abipusiškumą.

Rusija nori išlaikyti savo naftos telkinių ir infrastruktūros kontrolę, bet taip pat nori, kad jos monopolininkė „Gazprom“ įžengtų į Europos tiekimo rinką.

Tam tikros įtampos deryboms pridės kai kurių ES narių, tokių kaip Lietuva ir Lenkija, kaltinimai Maskvai, kad ji savo energijos ištekliais naudojasi kaip spaudimo Europai priemonėmis.

Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Italija, norėtų su Maskva sudaryti dvišalius susitarimus, o ne tartis visu bloku.

Kitas sunkus klausimas yra Rusijos konfliktas su Gruzija dėl nuo jos atsiskyrusios nepripažintos Abchazijos respublikos.

Gruzijos ir Rusijos žvanginimas ginklais dėl Abchazijos stiprėjo pat nuo balandžio, kai Maskva pareiškė, kad užmegs oficialius ryšius su separatistų vyriausybe.

Abchazijoje pagal susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kuris buvo pasirašytas po separatistinio karo, yra dislokuoti Rusijos kariai, ir Maskva neseniai nusiuntė ten papildomus šimtus taikdarių, pareikšdama, kad Tbilisis rengia puolimą.

ES sieks mažinti įtampą, o J.Solana ragina atnaujinti gruzinų ir abchazų derybas, tuo pačiu metu pabrėždamas, kad be Rusijos nebus priimtas joks sprendimas.

Europiečiai taip pat viliasi, kad 2014 metų žiemos olimpiada, kuri įvyks Sočyje netoli Abchazijos, pastūmės Rusiją derėtis šiais klausimais.

Kosovo klausimu draugiškų santykių atkūrimo ženklų nesimato. Maskva, kaip ir Belgradas, kategoriškai nepritaria Kosovo deklaruotai nepriklausomybei nuo Serbijos ir planuojamą Europos policijos bei teisingumo misiją vadina neteisėta.

Lyg to dar būtų maža, iškilo naujas ginčas dėl maisto. Rusija neseniai panaikino draudimą importuoti mėsos produktus iš Lenkijos, bet dabar draudžia importuoti vištieną ir kiaulieną iš 70-ies Europos kompanijų, nes joje esama antibiotikų pėdsakų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.