JAV ambasadoriui Lietuvoje Johnui Cloudui, prieš metus pirmą kartą apsilankiusiam Kazimiero Žoromskio name-studijoje Vilniuje, taip patiko pasaulyje pripažinto dailininko optinio impresionizmo drobės, kad nusprendė surengti vakarą kūrėjui atminti.
Šiemet K.Žoromskiui (1913-2004.) būtų sukakę devyniasdešimt penkeri metai. Parodoje „Žvilgsnis į dailininko pasaulį” buvo eksponuojami 33 dailininko darbai, šių metų vasarį atstovavę mūsų šaliai Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Ženevoje. Ten surengta paroda „Menininko tapatybė” buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės devyniasdešimtmečiui paminėti.
Vertinga dovana.
„Ženevoje surengiau parodą, kad pasaulis pamatytų, jog yra toks dailininkas. Kazimieras paprašė manęs prieš mirtį ir aš išpildžiau tai, ko jis prašė, – kalbėjo dailininko našlė, menotyrininkė Kristina Miklaševičiūtė-Žoromskienė. – JT organizacija davė geriausią „Dingusių žingsnių” salę. Parodą aplankė apie 30 tūkst. žmonių. Iš asmeninio fondo dar Kazimiero išrinktą paveikslą „Susitikimas”, sumanytą Niujorke, o nutapytą Lietuvoje, padovanojau JT organizacijai. To paveikslo labai įdomus motyvas: susitinka trys kartos – berniukas, moteris ir mergina, bet niekas nesikeičia, viskas tas pat.”
Parodoje eksponuotas paveikslas „Susitikimas” JT kultūros komitetui padarė ypač didelį įspūdį. JT organizacijos pasikviestų meno ekspertų vertinimu, minimali paveikslo kaina – 900 tūkst. eurų. JT muziejuje Ženevoje sukaupta labai vertinga kolekcija. Joje yra žymiausių pasaulio menininkų, pavyzdžiui, Pablo Picasso, darbų.
„Bet koks buvo pats dovanojimo procedūros mechanizmas! – pabrėžė LŽ pašnekovė. – Ne koks nors dovanojimo aktas, kaip rašoma Dailės muziejuje Lietuvoje. Tai yra dovanojimo sutartis, kurioje aš, kaip autoriaus našlė, sutinku dovanoti paveikslą JT muziejui. Toliau tą sutartį svarsto JT kultūros komitetas Ženevoje. Tada visa protokolinė medžiaga siunčiama į JT pagrindinę būstinę Niujorke. Ten JT komitetas nusprendžia, vadovaudamasis rimtų kviestinių ekspertų (ne muziejaus ekspertų kaip pas mus) nuomone, kad minimali paveikslo vertė yra tokia ir tokia. JT inventorinėse knygose įrašoma, kad toks paveikslas yra įvertintas tiek ir tiek. Jis buvo priimtas ir patvirtintas JT kultūros komiteto Ženevoje ir taip pat JT būstinės Niujorke. Tik tada dovana gali būti priimta, ir ji buvo priimta.”
Tiltas
JAV ambasadorius J.Cloudas dailininko K.Žoromskio kūrybą vadino tiltu, sujungusiu Ameriką ir Lietuvą. Dailininkas 1944 metais pasitraukė į Vakarus ir beveik keturiasdešimt metų gyveno ir kūrė Niujorke. Tuo metu ten telkėsi gabiausi menininkai, pasitraukę iš karo nuniokotos Europos. Vilniaus ir Vienos dailės akademijų auklėtinis K.Žoromskis, studijavęs meną ir Romoje bei Madride, Amerikoje pasuko į modernizmą. Jis sukūrė originalią oparto atšaką – optinį impresionizmą, kuriam būdinga trimatė šviesos ir erdvės iliuzija. Nuo 1953 metų K.Žoromskis dalyvavo žymiausiose Amerikos dailininkų parodose, rengė personalines parodas. Dailininkui buvo suteiktas JAV garbės piliečio vardas.
1986 metais K.Žoromskis grįžo į Lietuvą. Kartu parsivežė ir unikalią geriausių kūrinių kolekciją, tačiau visuomenė negali jų matyti. Buvo surengtos iš viso tik dvi parodos – 1988 ir 1993 metais. Daugelis dailininko darbų dulka Dailės muziejaus fonduose. Keliasdešimt jų eksponuojami K.Žoromskio name-studijoje.
Užtrukusi nežinia
Ant dailininko našlės K.Žoromskienės pečių gula ir rūpestis dėl paveikslų likimo, nes valdžios žadėtasis muziejus iki šiol nepastatytas, nors greta kyla visai kitos paskirties pastatai, ir tūkstančius kainuoja namo-studijos išlaikymas. Kalbos, kad K.Žoromskio muziejų steigti ir dailininko paveikslus saugoti galėtų Vilniaus miesto savivaldybė, taip ir liko kalbomis.
Našlė guodėsi, esą K.Žoromskio paveikslų kabo ir Lietuvos nacionalinėje televizijoje – girdėjusi iš pačių darbuotojų. K.Žoromskienės net nebuvo atsiklausta, tad jai dar labiau kyla abejonių, ar Dailės muziejuje deramai saugomas ir vertinamas dailininko kūrybinis palikimas.
„K.Žoromskis paliko testamentą, kad galų gale juridiniai dovanojimo klausimai būtų sutvarkyti. Dabar su advokatais tikriname visus dokumentus, – kalbėjo LŽ pašnekovė. – Ta istorija trunka nežinia kiek metų. Žmonės ateina, aš noriu, kad jie pamatytų dailininko paveikslus, tačiau negaliu viena visko sužiūrėti.”