Draudimo bendrovės skaičiuoja, kiek jų klientų per ilgąjį savaitgalį nukentėjo keliuose, kiek liūtys nuostolių pridarė jų turtui. Artėjant kitam ilgajam savaitgaliui, draudikai pataria namus palikti saugius.
Draudikai pataria iš namų išvykstantiems gyventojams nepamiršti patikrinti, ar išjungti visi buitiniai prietaisai, ar neliko balkone lengvai užsidegančių daiktų, kuriuos galėtų uždegti neatsargaus kaimyno numesta nuorūka, ar tvarkingi lietvamzdžiai, ir užtvirtinti draugystę su kaimynais, kad retkarčiais patikrintų, ar jūsų spynoje nekyšo žolių, ar ant staktos nepritvirtintas siūlas. Tokie paprasti patikrinimai esą padeda sumažinti vagysčių riziką.
Nukentėjo vairuotojai
Bendrovės „Lietuvos draudimas” duomenimis, per pastarąjį ilgąjį savaitgalį daugiausia nukentėjo vairuotojai. Jų patirti nuostoliai, preliminariais skaičiavimais, gali siekti iki pusės milijono litų.
Pasak „Lietuvos draudimo” Žalų departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, per šventines dienas daugiausia nuostolių vairuotojai patyrė eismo įvykiuose. Pranešimų apie automobilių vagystes buvo vos vienas kitas, tačiau jų žala viršija 100 tūkst. litų.
„Kreipimųsi dėl žalos atlyginimo po Joninių padaugėja kiekvienais metais, tačiau šiemet jų itin daug. Tai lėmė ypač padidėjęs automobilių skaičius keliuose bei Lietuvą skalbusios liūtys”, – sakė jis.
Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelė žala yra sutvarkoma iškart – telefonu.
Gamtos jėgos nesigailėjo
Ši draudimo bendrovė pažymi, kad nemenka šventinio laikotarpio rizika buvo gamtos jėgos – liūtys, žaibai ir kruša gyventojams pridarė beveik 100 tūkst. litų nuostolių.
G.Matiuko teigimu, dėl netvarkingų lietvamzdžių susidaro didžioji dalis būsto apliejimo nuostolių. Vagysčių per šventinį savaitgalį pasitaikė vos keletas. Vidutinė turtui padaryta žala siekia apie 1000 litų.
Draudimo bendrovės „If draudimas” komunikacijos vadovė Jurga Lapkaitė teigia, kad savaitgalį siautėjusi stichija pridarė didelių nuostolių bendrovės klientų turtui.
„Pirmąją dieną po ilgojo savaitgalio bendrovės darbuotojai vos spėja registruoti verslo įmonių ir gyventojų pranešimus apie patirtą žalą. Iki pietų internetu ir telefonu jau buvo gauta per 20 pranešimų apie patirtus nuostolius. Jau dabar galime pasakyti, kad daugiausia nukentėjo vilniečiai ir kauniečiai”, – vakar pasakojo J.Lapkaitė.
Jos teigimu, sostinės gyventojai ir įmonės dažniausiai nukentėjo nuo patalpų užliejimo. Kaune, be užliejimų, fiksuojami ir smarkios krušos padaryti nuostoliai – apgadinti stogai, išdaužyti langai. Prognozuojama, kad „If draudimas” klientų nuostoliams padengti išmokės per 100 tūkst. litų. „Iki savaitės pabaigos tikimasi sulaukti apie pusšimčio pranešimų apie klientų patirtus nuostolius dėl stichijos siautėjimo”, – minėjo ji.
„PZU Lietuva” vertinimu, bendri įmonės klientų nuostoliai, patirti per ilgąjį savaitgalį, gali siekti apie 400 tūkst. litų. Bendrovė gavo vieną pranešimą apie žalą statybos objekte, kuri siekia net 200 tūkst. litų, gauti 3 įmonių pranešimai, žala – apie 50 tūkst. litų, 4 gyventojų pranešimai – žala apie 15 tūkst. litų.
Padėties nedramatizuoja
„Ergo Lietuva” Turto draudimo departamento Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona teigia, kad bendrovė kol kas sulaukusi tik pirmųjų pranešimų dėl prieš Jonines ir per jas vykusių liūčių.
„Vilniuje ir Kaune registruoti tokie įvykiai kaip užpilti rūsiai, butai ar sugadintos stoginės. Manome, kad bendra žala dėl šių liūčių sieks kelias dešimtis tūkstančių litų. Svarbu pabrėžti, kad tai buvo pirmosios šios vasaros liūtys ir jos padarė palyginti nedaug nuostolių. Tradiciškai dėl šios priežasties kiekvieną vasarą atlyginame daug daugiau žalos padarytos turtui. Štai pernai vasarą vien dėl liūčių savo klientams išmokėjome apie 300 tūkst. litų”, – sakė jis.