Norint pakeisti mokyklą likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios gali kilti keblumų. Patekti į pageidaujamą mokymo įstaigą bus galima tik tuo atveju, jei joje yra laisvų vietų ir jei ji nepriskiriama prie elitinių.
Sunkiausia moksleiviams patekti į gimnazijas. Jiems reikia laikyti stojamuosius egzaminus, nes pageidaujančiųjų čia mokytis gerokai daugiau nei leidžia galimybės priimti.
„Ąžuolyno” gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė sakė, kad šiemet norinčiųjų mokytis netrūko. Stojančiųjų į pirmąją gimnazijos klasę buvo dvigubai daugiau nei vietų. Anot direktorės, atrenkant moksleivius vadovaujamasi jų pažymių vidurkiu – šis turėtų būti ne žemesnis kaip 8,5 balo.
„Ąžuolyno” bei Vytauto Didžiojo gimnazijos jau ne vienerius metus vadinamos prestižinėmis. Ne paslaptis, kad jas lanko ne tik gerai besimokantys, bet ir turtingų tėvų vaikai.
V. Prižgintienė nemano, kad jų gimnazija – elitinė, tačiau sutinka, jog mokykla yra populiari. Moksleivių ir tėvų apklausos parodė, kad ši gimnazija pasirenkama dėl gerų rezultatų. Anot direktorės, apsisprendimą lemia ir kiti kriterijai: veikla po pamokų, geri mokinių ir mokytojų santykiai bei gimnazijos atmosfera.
Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba sakė, kad problemų dabar nekiltų tik priimant gerai besimokantį moksleivį. Paskutiniosiomis rugpjūčio dienomis laisvų vietų atsirastų dešimtokui ir trečios klasės gimnazistui. Anot jo, teirautis apie galimybę mokytis šioje gimnazijoje tėvai pradeda pasibaigus mokslo metams ar net prieš kelerius metus.
Gimnazijų bus daugiau
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Virginijos Kazakauskienės, gimnazijos elitinėmis laikomos vien dėl to, kad jų trūksta. Mokyklų pertvarkos projekte numatyta, kad iki 2012 metų mieste bus įsteigtos dar penkios gimnazijos. Devynios tokio pobūdžio įstaigos esą pilnai tenkintų klaipėdiečių poreikius.
„Tuomet neliktų elitiškumo, nes kiekviena švietimo įstaiga turėtų teikti išsilavinimą pagal standartus ir bendrąsias programas. Elitiškumas galėtų būti nebent gerąją prasme – ypač gabiems”, – sakė V. Kazakauskienė.
Pavaduotoja sakė, kad tėvų nuomonė apie mokyklas ne visada atitinka realią situaciją. Sukurti gerą mokyklos vardą prireikia kelių dešimtmečių, o jį sugadinti pakanka vieno įvykio ar neigiamos nuomonės.
Anot pavaduotojos, vertinti mokyklą pagal valstybinių egzaminų rezultatus taip pat sudėtinga, nes nežinia, kiek tai yra mokytojų, o kiek korepetitorių nuopelnas.
Anot V. Kazakauskienės, atsiradus daugiau gimnazijų, pagrindinės mokyklos nebebus laikomos antrarūšėmis, kaip yra dabar.
Pasak jos, konkurencija ir elitiškumas egzistuoja ir dėl to, kad kol kas šalia gimnazijų yra ir vidurinės mokyklos.
Pasirinkimą lemia svetimos nuomonės
Vaikui mokyklą renkantys tėvai teiraujasi daugelio nuomonės. Diskusijos, kokią švietimo įstaigą rinktis, kartais užverda kirpykloje ar viešajame transporte.
Nuomonę apie mokyklą formuoja ir aplinkinių namų gyventojų kontingentas. Pavyzdžiui, viena sena klaipėdietė pasakojo, kad prieš kelis dešimtmečius prestižine vadinta Sendvario mokykla gero vardo esą nebeturi ir tarp pačių mokytojų. Įtakos tokiems pokyčiams turėjo moksleiviai iš netoli esančių bendrabučių, kuriuose dabar dažniausiai gyvena asocialios šeimos. Jų atžaloms neretai trūksta mokymosi motyvacijos, tad mokytojų pastangos būna bevaisės.
Būna ir atvejų, kai, norėdami, kad jų vaikas patektų į pageidaujamą mokyklą, tėvai stengiasi prisiregistruoti tame mikrorajone.
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja sakė, kad problemų renkantis mokyklą pagal teritorinį paskirstymą kilti neturėtų. Tačiau ar tėvai vadovaujasi šį principą nurodančiu Savivaldybės potvarkiu, pavaduotoja negalėjo atsakyti. Turimi duomenys yra pasenę, tačiau esama situacija žadama pasidomėti jau šį rudenį.
Keli šnekinti devintokai sakė rinkęsi ne artimiausią prie namų mokyklą, o vadovavęsi bendraamžių atsiliepimais.
Sandra Lukošiūtė
„Vakarų ekspresas”