Žinia apie įsigaliojusias Europos Sąjungos direktyvas, pagal kurias į naujos buitinės technikos kainą bus įskaičiuotas senosios utilizavimo mokestis, kelia nerimą pirkėjams.
Estai, nelaukę galimo brangymečio pradžios, jau išsirikiavo į eiles prie šaldytuvų ir skalbyklių. Latviai tebesvarsto – pasekti jų pavyzdžiu ar vis dėlto patikėti didelio kainų šuolio tikimybę neigiančiais valdininkais.
Tuo metu mūsų šalyje konkretaus atsakymo, kiek brangs elektros ir elektronikos prekės, dėl neaiškių „žaidimo taisyklių” dar nėra.
Priklausys nuo sistemos
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės, turi užtikrinti, kad būtų sukurtos atliekų surinkimo sistemos, o elektros ir elektroninės įrangos gamintojai finansuotų atliekų surinkimą, apdorojimą ir utilizavimą.
Kad ši tvarka veiktų, gamintojai ir importuotojai turės sumokėti naują mokestį.
Iki kitų metų pabaigos kiekvienoje ES šalyje turi būti įvesti atskiri 4 kg atliekų surinkimo tarifai per metus kiekvienam gyventojui. Lietuvai, kaip ir kitoms naujosioms ES narėms, šios normos įgyvendinimo terminas pratęstas 24 mėnesiams iki 2008-ųjų.
Aplinkos ministerijos (AM) atstovės Vilmos Karosienės teigimu, įgyvendinant ES direktyvas dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, Lietuvoje buvo priimtas Atliekų tvarkymo įstatymas.
Jame numatyta, kad minėtos įrangos atliekų tvarkymu privalu rūpintis gamintojams ir importuotojams, kurie turi sukurti atitinkamą sistemą. Kaip jie tai darys – individualiai, pirks šią paslaugą iš kitų įmonių ar paves sistemos sukūrimą įsteigtoms organizacijoms – dar neaišku. Tačiau būtent nuo sukurtos sistemos efektyvumo priklausys, kiek brangs nauja buitinė technika.
Lemtingos pirkėjų kišenei sistemos Lietuvoje dar nėra: potencialūs jos kūrėjai skundžiasi poįstatyminių aktų trūkumu, tačiau realiai jų neskatina skubėti tai, kad iki šiol dar nėra apskaičiuoti baudų už tvarkos nesilaikymą dydžiai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma apibrėžti tą atsakomybę, dar tik rengiamas.
Nuo centų iki litų
Nors šios europietiškos tvarkos įgyvendinimas mūsų šalyje kol kas dar primena aritmetinę lygtį su keliais nežinomaisiais, elektros prekių ir elektronikos importuotojai vieningai tvirtina, kad nepaisant galutinio veiksmų plano jų įvežamos ir parduodamos prekės brangs.
„Kiekvienas naujas mokestis didina prekybininkų išlaidas, kurias jie yra priversti įskaičiuoti į prekių antkainį. Todėl anksčiau ar vėliau buitinės technikos utilizavimo mokestis pasiskirstys lygiomis dalimis tarp gamintojo, pardavėjo ir pirkėjo, – „Vakarų ekspresui” sakė bendrovės „Avitela prekyba” direktorius Jonas Dirginčius. – Kokio dydžio šios išlaidos bus, sunku prognozuoti, kadangi dar nėra priimti visi būtini įstatymai, nėra žinomi reikalavimai ir tvarka.”
Pašnekovo teigimu, dėl tos pačios priežasties elektronikos importuotojai neskubės priimti sprendimo, kaip gi įgyvendinti jiems taikomą prievartinį senos buitinės technikos utilizavimą.
„Galima spėti, kad iš pradžių daugelis pasirinks mokesčių mokėjimo kelią, o būdą, kaip sumažinti utilizavimo kaštus, suras ateityje. Konkrečių skaičių įvardinti negaliu, tačiau akivaizdu, kad ir kainų kilimas bus”,- prognozavo J. Dirginčius.
Informacinių technologijų platintojos Lietuvoje, bendrovės „GNT Lietuva” vadovas Vytautas Stundžėnas sako, jog elektros prekių ir elektronikos gamintojai ir pardavėjai turi dar pakankamai laiko pasiruošimui. Tačiau jis spėjo, kad nauja tvarka prekių kainoms nors ir nežymiai, bet atsilieps jau šiais metais.
Anot jo, tokio kainų šuolio, kokį prieš kelias savaites prognozavo Latvijos žurnalistai, pranešę, kad šaldytuvai ir skalbyklės brangs 1 000-1 500 litų, tikrai nepatirsime.
„Iki šių metų pabaigos galimas buitinių prekių ir elektronikos prekių kainų didėjimas bus minimalus ir skaičiuojamas vidutiniškai keliasdešimčia centų. Vėliau, kai 2006 metų sausio 1-ąją įsigalios esminiai Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai gamintojams ir importuotojams, prekės brangs labiau. Bet ne daugiau nei keliasdešimčia litų”, – ramino pirkėjus V. Stundžėnas.
Už monitorių – keliolika eurų
Bendrovės „GNT Lietuva” vadovo teigimu, brangimą lems kelios konkrečios priežastys.
„Vienos ar kitos prekės kainos didėjimas priklausys nuo to, kokiai kategorijai ji priklauso, kiek joje yra nuodingų medžiagų.
Trečia priežastis – gyventojų mąstymo koregavimas. Jeigu Vyriausybė ir savivaldybės tinkamai ir nuolat informuos gyventojus apie tai, kad senos buitinės technikos ir elektronikos negalima mesti bet kur, o reikia tausoti aplinką ir atiduoti senienas utilizuoti. Tuomet nustatytą kiekvienam gyventojui keturių kilogramų atliekų kiekį surinksime ir papildomų baudų negausime. Reiškia, prekės brangs tik tiek, kad būtų padengti utilizavimo kaštai”, – aiškino pašnekovas.
V. Karosienė, AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyresnioji specialistė, atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi atliekų tvarkymo išlaidos.
Pavyzdžiui, stambių namų apyvokos prietaisų (šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės, viryklės) atliekų tvarkymas kainuoja apie 1 200 Lt, smulkių (dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo prietaisai, lygintuvai) – 1 600 Lt, o informacinių technologijų bei telekomunikacinės įrangos (monitoriai, spausdintuvai) – 3 400-4 000 Lt už toną.
Tvarkymo išlaidos, anot „GNT Lietuva” vadovo, skiriasi todėl, kad, pavyzdžiui, utilizuojant šaldytuvus ar televizorių kineskopus reikia surinkti jų gamybai naudotas dujas. Nešiojamojo kompiuterio perdirbimo kaštai priklausys nuo to, kur jis pagamintas ir kiek rūšių plastmasės naudota. Vokiečių duomenimis, vieno monitoriaus utilizavimas kainuoja net keliolika eurų.
Siūlo plėsti krepšelį
Elektros ir elektronikos prekių importuotojai ir pardavėjai mūsų šalyje atkreipia dėmesį ir į kitą su nauja tvarka susijusią problemą. Jie baiminasi, kad privalomų keturių kilogramų vienam gyventojui jie nesurinks sukūrus net pačią efektyviausią sistemą. Mat Lietuvoje senos, nebenaudojamos technikos pertekliaus tiesiog nėra, o pasenusius prietaisus žmonės ne išmeta, o atiduoda kaime gyvenantiems giminaičiams ar veža į sodų namelius.
Tokius pareiškimus aršiai kritikuoja šią veiklą septintus metus vykdančios bendrovės „Elektroninių mašinų perdirbimas” vadovas Almantas Kybartas.
Anot jo, elektronikos importuotojai ir pardavėjai Lietuvoje – nesąmoningiausias gyventojų sluoksnis.
„Jiems rūpi tik pinigai. Keturi kilogramai atliekų tikrai nėra daug. Žmonės turi nereikalingos technikos, akcijų metu, kai surenkame ją iš gyventojų nemokamai, mūsų mašinos grįžta pilnut pilnutėlės. Be to, Švedijoje per metus surenkama net 13 kg atliekų vienam gyventojui, Norvegijoje – 11 kg”, – sako jis.
Pasak direktoriaus, reikia galvoti ne apie tai, kaip padengti susidarysiančias papildomas išlaidas, o mąstyti konstruktyviai: „Jeigu vienoje parduotuvėje šaldytuvo kaina – 1 000 litų, o kitoje – 1 020 litų, bet ten iš jūsų, esant pageidavimui, paims ir išveš seną šaldytuvą, kurį pardavėją rinksitės?”, – galimą sprendimą pasufleravo A. Kybartas.
Pašnekovas pridūrė, kad kol lietuviai krapšto nosį, elektronikos surinkimą ir perdirbimą vykdanti bendrovė intensyviai pasirašinėja sutartis su lenkais, švedais, rusais ir latviais.
Lietuvoje dar nekalbama apie buitinės technikos utilizavimo kainas, o latviško laikraščio „Chas” teigimu, jų šalyje šis mokestis bus 10-20 kartų didesnis nei Estijoje
Latvijos aplinkos ministerijos siūlymu, mokestis už kiekvieną parduodamo šaldytuvo, televizoriaus ar monitoriaus kilogramą bus 2,10 lato (10,5 Lt), 0,9 lato (4,5 Lt) – už kilogramą mobiliųjų telefonų, 0,4 lato (2 Lt) – už kiekvieną gyvsidarbio lempą
ES skaičiavimais, direktyvų taikymas visai bendrijai kainuos 500-900 mln. eurų kasmet. Iki 600 mln. eurų bus išleidžiama elektroninių atliekų surinkimui ir utilizavuimui. Ekologijos tausojimas pabrangins buitinę techniką iki 3 proc.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”