Vykstant Europos futbolo čempionatui, šimtai, gal net tūkstančiai moksleivių slapta nuo tėvų stato už savo favoritus, nors lažybų punktai neturi teisės priimti pinigų iš nepilnamečių ir taip jų įtraukti į jaunam protui nepavaldų aistrų sūkurį.
Vilniečių šeimos gyvenimą jau antrus metus jaukia rimti nemalonumai. Į lažybas įjunkęs jų sūnus, šešiolikmetis moksleivis, nesugeba atsikratyti įpročio, dėl kurio metė mokslus. Lažybų punktai, kuriuose jis lankėsi dvejus metus, puikiai pažįsta lažybų azartu užsikrėtusį vaikiną. Tačiau pinigai iš moksleivio imami net ir žinant, kad jis nepilnametis.
Tėvai, kaip neretai nutinka, paskutiniai sužinojo apie pragaištingą sūnaus pomėgį. Jį išdavė kreditoriai, vienas po kito pradėję varstyti šeimos buto duris ir reikalauti paskolintų pinigų. Išaiškėjo, kad sūnus lažybose dalyvauja nuo šešiolikos, šiuo klausimu sugeba konsultuoti ir suaugusiuosius. Tik tada tėvai suprato, kad ištisas paras naršydamas internete sūnus sėmėsi ne mokslo žinių, o specifinės informacijos apie sporto renginius, žaidėjus, kad kuo tiksliau galėtų nuspėti varžybų rezultatus.
„Jis tapo tikru kompiuteriniu vaiku, – LŽ pasakojo vaikino motina. – Ar žinote, kokie tai vaikai? Jie nebegirdi normalių žmonių kalbos, jų niekuo neįmanoma įtikinti. Sūnus mano, kad kartą laimėjęs lažybas taps turtingas. Jis niekinamai žiūri į mus, nesugebančius greitai ir lengvai užsidirbti pinigų. Sūnus dar nesupranta, kad lažinantis galima ne tik užsidirbti, bet taip pat greitai ir lengvai viską prarasti.”
Moksleivio tėvas, išsiaiškinęs, kad įstatymu draudžiama lažybose dalyvauti nepilnamečiams, surinko sūnaus išsaugotus lažybų punktų kvitus ir patraukė į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK). Vyriškis tikėjosi, kad kvitų ir jo bei sūnaus liudijimų užteks, kad būtų nubaustos iš nepilnamečio pinigus priėmusios bendrovės. Namie rasti kvitai rodė, kad jis lažinosi visų trijų Lietuvoje veikiančių lažybų bendrovių „Omnibetas”, „Orakulas” ir „Top sport” punktuose.
Įrodymų nerado
Tris mėnesius skundus tyrusi VLPK galiausiai prisipažino nesugebanti nustatyti pažeidėjų. „Remiantis per patikrinimą surinktais prieštaringais įrodymais, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad 2007-ųjų lapkričio 17 diena UAB „Omnibetas” Vilniuje, Justiniškių g. 91 esančiame lažybų punkte iš asmens, neturinčio 18 metų, buvo priimtas statymas ir išspausdinta lažybų kortelė, o visos abejonės turi būti traktuojamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl kategoriškai teigti, kad bendrovė pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką, nėra pagrindo”, – teigiama VLPK rašte. Toks pat atsakymas pateiktas ir dėl kitų dviejų lažybų bendrovių, kurių kvitus namie aptiko paauglio tėvas.
LŽ pasiteiravo VLPK pirmininko Česlovo Blažio, kas buvo tikrinama tris mėnesius ir kokie įrodymai renkami, jeigu neužtenka kvitų ir tėvų liudijimų.
„Kvitai nėra individualūs, lažybų bendrovės juos išduoda kaip ir kievienoje parduotuvėje, nurodoma įmokėta suma ir laikas, – aiškino Č.Blažys. – Lažybų punktuose nėra vaizdo įrašymo sistemų, įstatymu ir nereikalaujama, kad jos būtų įrengtos. Mūsų specialistai tikrai daug dėmesio skyrė skundui, patikrino visas tris bendroves, tačiau nerado nenuginčijamų įrodymų.”
– Kokių įrodymų komisija ieškojo lažybų bendrovėse, jeigu ten nėra nei vaizdo kamerų, nei įrašų su lošėjų pavardėmis?
– Reikėjo įrodyti, kad tas asmuo konkrečią dieną tikrai ten buvo. Būna, kad tarpininkas prisimena, jog toks statymas buvo daromas.
– Ar įrodymų ieškota apklausiant žmones, kurie priėmė iš nepilnamečio statymus ir yra mažiausiai suinteresuoti prisiminti, kad pažeidė įstatymą?
– Iš principo taip. Viskas priklauso nuo lažybų tarpininko, jis aptarnauja klientus. Jeigu jis priims tą statymą, sunkiai įrodysime, kad įvyko neteisėtas dalykas. Įrodyti galima tik pasitelkus specialiąsias tarnybas. Kartais turėdami informacijos, kad kuriame nors lažybų punkte priimami statymai iš nepilnamečių, organizuojame tokius patikrinimus. Tačiau jų buvo vienetai.
Žurnalistai sumanesni
Č.Blažys priminė, kad neseniai nubaustos visos trys lažybų bendrovės, nes priėmė statymus iš nepilnamečių. Tai buvo ne specialiųjų tarnybų operacija, o televizijos žurnalistų atliktas žurnalistinis tyrimas, nušluostęs nosį visiems operatyvininkams. Nepilnametis buvo nufilmuotas darantis statymus ne viename lažybų punkte.
„Ten buvo įrodymų, – pripažino Č.Blažys. – Žurnalistai viską nufilmavo, todėl bendrovės buvo nubaustos. Ankstesniais metais pasitaikė keli atvejai, kai mūsų žmonės stovėjo prie lažybų punktų, nes turėjo informacijos, kad ten aptarnaujami nepilnamečiai. Įžengę į punktą stebėdavo, ar iš paauglių priimami statymai. Už pažeidimus bendrovei taikomas įspėjimas, bauda. Atvejo, kad būtų sustabdyta ar atimta licencija, dar nebuvo.
Vaizdo kameroms – griežtas „ne”
Lažybų punktų tarpininkus sudrausmintų vaizdo kameros, prijungtos prie centrinės sistemos. Žinodami, kad yra nuolat matomi, o įrašai lieka archyve, tarpininkai ir jų darbdaviai nerizikuotų imti statymų iš nepilnamečių. Tačiau lažybomis užsiimančių bendrovių vadovams vaizdo kamera – tarsi tabu. Jie mėgina įrodinėti, kad bendroves prislėgtų nepakeliama išlaidų našta, o kameros neduotų daug naudos.
VLPK nepavyko įtikinti verslininkų įmontuoti vaizdo kameras netgi tada, kai 2005 metais azartiškas asmuo Alytuje nužudė „Orakulo” lažybų punkto darbuotoją. Per pastaruosius kelerius metus lažybų punktai ne kartą buvo apvogti. Tačiau visa tai nepriverčia bendrovių savininkų ryžtis išlaidoms, kurios apsaugotų jų darbuotojus ir bylotų apie lažybų punktų pasirengimą dirbti sąžiningai bei atvirai.
Juk lažybų bendrovės nėra tokios skurdžios, kaip dedasi. Anaiptol ne kiekvienas verslas Lietuvoje duoda tiek pajamų, kaip lažybos.
2007 metais 118 lažybų punktų, priklausančių trims bendrovėms, gavo 148,838 mln. litų įplaukų, išmokėjo 136 mln. litų.
Šiais metais reikalai klostosi dar geriau. Per pirmą metų ketvirtį lažybų veiklos rezultatai siekė 5,4 mln. litų – dviem trečdaliais daugiau nei gauta pernai.
Nereikia nė aukštosios matematikos, kad suskaičiuotum, jog kasmet investuojant po 200-300 tūkst. litų per penkerius metus moderniausiomis vaizdo kameromis galima aprūpinti visus lažybų punktus.
Tik vargu ar to galima tikėtis artimiausiu metu. Reikalavimo įrengti vaizdo kameras nėra ir naujosiose Azartinių lošimų įstatymo pataisose. Pataisas svarsčiusioje darbo grupėje nugalėjo verslininkai, sugebėję įtikinti valdininkus iš Teisingumo ir Finansų ministerijų, kad vaizdo kamerų nereikia.
Reikalaus paso
Lietuvoje galiojantis Azartinių lošimų įstatymas Europos Sąjungoje vertinamas kaip netobulas, labiau ginantis lošimus organizuojančių bendrovių nei lošiančiųjų interesus. Įstatymo pataisos parengtos dar 2006 metų lapkritį, bet iki šiol vis dar laikomos Finansų ministerijoje. Tikimasi, kad jau šį mėnesį jos pasieks Vyriausybę.
Tačiau tikėtis, kad pataisos sudrausmins lažybų organizatorius, tikrai neverta. Vienintelis dalykas, šiek tiek sugriežtinsiantis lažybas, – reikalavimas prieš parduodant korteles patikrinti asmenų, ketinančių įsigyti bingo, lažybų ar totalizatorių korteles, tapatybę.
Šie duomenys niekur nebus fiksuojami, taigi pagrindinė atsakomybė teks tarpininkui.
Lažybos populiarinamos
VLPK duomenimis, lažybų verslas Lietuvoje pasiekė aukščiausią ribą, nes lažybų punktų ir bendrovių skaičius išlieka stabilus keletą metų. Tokiomis išvadomis verta suabejoti matant pajamų šioje srityje didėjimą. Galbūt lažybų era Lietuvoje dar tik prasideda? Niekas neskaičiuoja, kaip kinta dalyvaujančiųjų lažybose skaičius, kokio amžiaus tie žmonės, kokios jų pajamos. Faktas tik tas, kad žaidžiančiųjų vis daugėja.
Lažybų populiarintojai sugeba apeiti net įstatymą, kuriuo draudžiama reklamuoti azartinius žaidimus. Internete, spaudoje retkarčiais skelbiama informacija apie lažybų punktų prognozes dėl rinkimų, svarbių varžybų.
Tikriausiai lažybos niekada nepasieks tokio masto kaip kazino, kur žaidimų automatuose ir prie lošimų stalų pernai pralošta per milijardą litų. Tačiau ir 600 litų, kuriuos už praloštas lažybas vilniečio paauglio šeima turėjo išmokėti jo kreditoriams, – didžiulė suma kukliai gyvenantiems žmonėms.
Įstatyme teigiama, kad iš bendrovės galima reikalauti grąžinti pinigus, jei statymai priimti iš nepilnamečio. Tik kokia nauda iš tos įstatymo nuostatos, jei visa lošimų priežiūros sistema sukurta taip, kad būtų neįmanoma įrodyti pažeidimų?