Rožinę ateitį regi tik politikai

Tokio ūkio augimo, kokį išprovokavo paskolų bumas, Lietuvoje, ko gero, daugiau niekada nebematysime. Maža to, jeigu nebus imtasi reformų, mūsų šaliai teks vilktis Baltijos regiono uodegoje.

Optimistų dar yra

Banko „Nordea“ ekspertas Anssi Rantala yra vienas iš nedaugelio jau 2010-aisiais prognozuojančių geresnius Lietuvos ūkio laikus. Nors būtent tais metais laukiama milžiniško elektros kainų šuolio, kuris gali suduoti skaudų smūgį per artimiausius porą metų ir taip nusilpsiančiam šalies ūkiui.

„Manau, kad jau 2010 ar 2011 m. Baltijos regiono šalys vėl išsiskirs ekonomikos augimu, tačiau jis nebus toks spartus, kokį matėme pastaraisiais metais. Regiono ekonomika gali augti daugiau kaip 5 proc.“, – tvirtino A.Rantala. Iš Baltijos valstybių Lietuvos padėtis kol kas geriausia. Nors ūkio lėtėjimas akivaizdus, nėra toks staigus kaip Latvijoje ir Estijoje. Spartų nuosmukį šalyse kaimynėse paskatino staigiai sulėtėjusios paskolų dalybos. Lietuvoje naujų kreditų šiais metais išduodama mažiau nei pernai, tačiau tempas išlieka pakankamai spartus.

Lietuva liks už borto?

Lietuvos ekonomistai nėra tiek optimistai kaip A.Rantala, dabartinė padėtis jiems neleidžia tikėtis, kad ūkis greitai ir lengvai atsities. Veikiau atvirkščiai, jei naujoji politinė valdžia, ateisianti po rinkimų, nesiims permainų, Lietuvai teks vilktis Baltijos regiono uodegoje.

„Be bendrovės „PKN Orlen“ investicijų, pastaruosius 5–6 metus Lietuva stokoja užsienio investuotojų dėmesio. Paklausite, o kuo pasitiki? Ogi ta pačia, žlugti ir perkaisti grasinančia Latvija. Tokių tiesioginių užsienio investicijų, kokias pernai turėjo Latvija (4,8 proc. BVP), Lietuva niekada nematė“, – vakar kalbėjo Baltijos regiono šalių ekonomikos apžvalgą pristatęs banko „DnB Nord“ analitikas prof. Rimantas Rudzkis.

Eksportas neišgelbės

Estija atrodo perspektyviausia iš Baltijos kaimynių. Ji, palyginti su kitomis regiono šalimis, eksportuoja labai daug paslaugų, o ne brangstančios energijos reikalaujančias ir sąnaudas didinančias prekes. Latvijos eksportas taip pat augo įspūdingai. O Lietuvos prekybos rodikliai prastoki ir į viršų tempiami tik dėl to, kad pernai po avarijos perdirbimo apimtį sumažinusi „Mažeikių nafta“ šiemet dirba visu pajėgumu.

Mūsų šalies ekonomistai ragina politikus ryžtis reformoms ir šalinti biurokratines kliūtis, trukdančias verslo plėtrai, didinti šalies investicinį patrauklumą, tvarkyti mokesčių sistemą, kuri dėl gausybės išimčių ir lengvatų yra labai griozdiška ir sudėtinga administruoti.

Problemų nemato

Deja, mūsų valdžia problemų nemato. Užuot didinę šalies konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams, politikai siūlo didinti pelno mokestį. Užuot skaidrinę mokesčių sistemą, didina lengvatų skaičių. Užuot skatinę taupyti energiją, politikuoja ir ieško galimybių po rinkimų atidėti šildymo, elektros kainų šuolį.

„Neidentifikuojame, kad šiuo metu Lietuvoje krizė apėmusi finansų sektorių, ekonomikos ar gamybos sferas“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo ūkio ministras Vytas Navickas. Pasak jo, pirmo šių metų ketvirčio šalies ekonomikos rodikliai neleidžia įžvelgti jokių jau esančios arba netrukus atsirasiančios krizės apraiškų. Pasak ministro, netgi statybų sektorius, kuriame jau prasidėjo bankrotai, „taip pat nemato blogos perspektyvos“.

Esą šalies ūkis neturi problemų, ne kartą kartojo premjeras Gediminas Kirkilas. Tačiau jis dėl visa ko jau kelis pastaruosius mėnesius susitinka su šalies ekonomistais aptarti šalies ekonomikos būklės.

Skolos nepasmaugs

Lėtėjant ekonomikai natūralu tikėtis, kad padaugės blogų ir pradelstų paskolų. „Tačiau, jei mūsų prognozės išsipildys, blogų paskolų nepadaugės iki pavojingo lygio“, – sakė A.Rantala.

Per Suomijos krizę 1990 m. BVP sumenko apie 14 proc., o šalyje nusiritus bankrotų ir atleidimų bangai, blogų kreditų dalis išaugo iki 10 proc. Krizę Suomija įveikė ir ekonomika ėmė augti tik 1994-aisiais.

„Nemanau, kad kurioje nors Baltijos šalyje būtų pasiektas panašus lygis. Tiek blogų paskolų reikštų didžiulę krizę. Tačiau to meto Suomija ir Baltijos šalys turi vieną esminį skirtumą. Suomijoje per krizę nedarbas padidėjo 3–20 proc. Įsivaizduokite, jei 20 proc. žmonių netenka darbo ir jie turėjo pasiėmę paskolas. Netekę pajamų jie nebegali jų grąžinti. Baltijos šalyse lėtėjant ekonomikai prognozuojame, kad didės nedarbas, tačiau darbo rinkos padėtis išliks pakankamai įtempta“, – tikino pašnekovas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.