Siekdama įtikinti pasaulį, kad Lietuva – šiuolaikiška ir dinamiška valstybė, Vyriausybė palaimino prieštaringai vertinamą kultūros projektą.
Po penkerių metų Vilniuje iškilsiančiame naujajame Guggenheimo/Hermitage muziejuje bus atidaryta pirmoji paroda, kurioje bus eksponuojami vakarietiško abstrakčiojo meno pradininko Vasilijaus Kandinskio darbai. Muziejų per metus aplankys maždaug 400 tūkst. turistų, daugiau kaip pusė – iš užsienio, jie kasmet miestui paliks apie 75 mln. JAV dolerių.
Tokias viltis puoselėja pagrindinis idėjos Vilniuje įkurti daigiafunkcį kultūros centrą brandintojas liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas. Jo sumanymas realų pavidalą įgavo po Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto vakarykščio posėdžio. Projektą bus skubama užbaigti iki 2013-ųjų vidurio.
Kultūra – ne tik išlaidos
Nors pats Guggenheimo fondas dar neapsisprendęs, ar tikrai norėtų steigti muziejaus filialą Vilniuje, A.Zuokas vakar neslėpė džiaugsmo, kad jo proteguojamas projektas išsklaidė skeptikų abejones. A.Zuoko skaičiavimais, muziejaus įkūrimas galėtų kainuoti iki 260 mln. litų. Artimiausiu metu duomenys bus patikslinti, nes jau liepą Vyriausybei ir sostinės savivaldybei ketinama pateikti Guggenheimo fondo parengtą galimybių studiją. Pasak A.Zuoko, už 260 mln. litų pagal irakiečių kilmės architektės Zahos Hadid projektą bus pastatytas daugiau nei 13 tūkst. kvadratinių metrų modernus pastatas, kuriame įsikurs tarptautinio lygio muziejus. Čia bus eksponuojami modernizmo darbai iš minėtų muziejų fondų, demonstruojama nuolatinė vizualiojo meno judėjimo „Fluxus” įkūrėjo Jurgio Mačiūno kolekcija, garsaus filmų kūrėjo Jono Meko darbai, įkurtas Litvakų meno centras ir kt.
A.Zuokas teigė, kad projekto finansavimo šaltiniai gali būti įvairūs – valstybės ir savivaldybės lėšos, Europos Sąjungos pinigai. Taip pat esą prisidėtų verslas ir privatūs rėmėjai, su kuriais jau pasirašyta sutarčių už 20 mln. litų. „Atsisakykime supratimo, kad kultūra – tik išlaidos. Tai investicija, kuri kuria ilgalaikį stabilų pagrindą ekonomikai ir darbo vietas”, – teigė buvęs sostinės meras.
Reprezentuos šalį
Paklaustas, ar prieš priimant sprendimą buvo išnagrinėtos visos nuomonės dėl tokio muziejaus steigimo, premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad tokie projektai visada sukelia didelių diskusijų.
„Koks dabar lankomiausias Lietuvos objektas? Pasakyčiau, bet viešai nenoriu jo įvardyti. Su tokiais objektais tikrai nepristatome Lietuvos kaip modernios, dinamiškos šalies”, – aiškino jis.
Iš Kultūros, Finansų, Ūkio ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės bei apskrities, Vyriausybės kanceliarijos atstovų sudaryta darbo grupė planuojamo muziejaus statybos strateginiam planui parengti. Iki rugsėjo 1-osios ji privalės parengti finansinį projekto pagrindimo bei įgyvendinimo planą. „Ši grupė ir sudaryta, nes projekto finansavimas nebus labai paprastas”, – pripažino premjeras. G.Kirkilas mano, kad iš valstybės biudžeto muziejaus įkūrimui finansuoti galima būtų skirti ne daugiau kaip 10-15 proc. visų numatytų lėšų.
Savivaldybė pritaria
Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Gintautas Paluckas sakė, kad tam tikras finansinis krūvis dėl muziejaus statybos savivaldybei gresia, tačiau jis pasidžiaugė, jog projektas pagaliau buvo „depersonalizuotas” – pakeltas iki valstybės lygio. Be to, G.Paluckas teigė, kad prioritetas vis dėlto bus teikiamas nacionaliniam stadionui, kurio statybą, Vyriausybei skyrus lėšų, ketinama atgaivinti artimiausiu metu.
Paklaustas, ar miesto meras Juozas Imbrasas taip pat pritaria muziejaus kūrimo idėjai, savivaldybės administracijos vadovas tikino, kad meras niekada nėra išsakęs neigiamos nuomonės dėl paties projekto. Pasak G.Palucko, pradėjus statyti muziejų miestui reikės apsispręsti, kokių naujų objektų reikės atsisakyti, kokius – stabdyti. Į šiuos klausimus turi būti atsakyta iki rugsėjo 1 dienos.
Guggenheimo muziejaus steigimą Vilniuje kritiškai vertino prieš keturis mėnesius atsistatydinęs sostinės vicemeras Algirdas Paleckis, miesto tarybos narys konservatorius Kęstutis Masiulis.
Guggenheimo muziejus turi penkis filialus: Niujorke, Las Vegase, Bilbao (Ispanija), Berlyne ir Venecijoje. Guggenheimo fondą XX amžiaus pradžioje įkūrė garsus Amerikos pramonininkas, kolekcininkas ir filantropas Solomonas Guggenheimas.