Analitikai: patyrėme žiaurų išorinį šoką

Statistika ir toliau laikosi savo – skelbia vis naujus vartojimo prekių ir paslaugų kainų rekordus. Analitikai vėl primena, kad prasidėjus šildymo sezonui pragyventi bus dar sunkiau, ir kritikuoja fiskalinės drausmės nesilaikančią valdžią.

Faktai.
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos šių metų gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, padidėjo 0,8 procento. Metinė infliacija (2008-ųjų gegužės mėnesį, palyginti su 2007 metų geguže) sudarė 12 procentų.

Šių metų gegužės mėnesį bendram vartotojų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 3 proc. pabrangusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,8 proc. – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 0,6 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, 1,3 proc. – sveikatos priežiūros grupės prekės ir paslaugos, 0,4 proc. atpigusios poilsio ir kultūros grupės prekės bei paslaugos.

Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui lemiamą įtaką darė 4,9 proc. padidėjusios benzino, 7,8 proc. – dyzelinių degalų, 2,1 proc. – keleivinio kelių transporto paslaugų kainos.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 1,7 proc. pabrangusi duona ir grūdų produktai, 0,8 proc. – mėsa ir jos gaminiai, 2,1 proc. – daržovės ir bulvės, 1,2 proc. atpigęs pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai.

Metinės infliacijos lygį lėmė 18,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 18,6 proc. – būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras, 15,6 proc. – transporto grupių prekės ir paslaugos bei 3,4 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.

Lietuvą veikia labiau

„Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė mano, kad praėjusio mėnesio rezultatai (vartojimo prekių ir paslaugų kainos gegužės mėnesį, palyginti su kainomis balandį) yra dėsningi, nes prognozuoti esą buvo galima ir kur kas liūdnesnį scenarijų. Specialistė taip pat pažymėjo, kad degalų kainų pokytis turėjo įtakos ne tik transporto grupės prekių ir paslaugų grupės kainų pokyčiui, bet ir visoms prekių bei paslaugų kainoms. „Patyrėme gana žiaurų išorinį šoką – staigų ir didelį naftos produktų brangimą. Kadangi priklausome nuo importuojamų produktų, absorbuojame šoką visu stiprumu. Pas mus energetikos paslaugų grupės sudaro šiek tiek didesnę vartojimo krepšelio dalį nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tai dėsninga – energetikos produkcijos Lietuvoje suvartojama daugiau nei kitose ES valstybėse. Todėl pas mus šoko įtaka vidaus kainoms yra didesnė negu kitur”, – LŽ aiškino analitikė.

Anot jos, brangstanti nafta ir didėjanti infliacija kelia nepaprastai didelį susirūpinimą visai euro zonai, tad atitinkamai į šią situaciją turėtų reaguoti ir Europos centrinis bankas (ECB). „Naujos prognozės rodo, kad ECB turbūt padidins bazinę palūkanų normą, nes rekordinės

naftos kainos, kai taip didėja infliacija, kelia grėsmę visai euro zonai”, – sakė V.Klyvienė.

LŽ primena, jog praėjusį ketvirtadienį ECB paliko galioti tą pačią – 4 proc. – palūkanų normą. Ji nekito nuo praėjusių metų birželio mėnesio.

Aptardama maisto produktų brangimą analitikė pabrėžė, kad vis daugiau ekonomistų prognozuoja, jog stabilizacijos tikėtis neverta – tai ilgalaikis šokas. „Tikriausiai reikia itin svarbių pokyčių, kad, tarkim, mažėtų grūdų kainos. Grūdų savikainai didelę įtaką daro transporto išlaidos – jei brangsta degalai, atitinkamai brangs ir maisto produktai”, – kalbėjo specialistė.

Vakar vairuotojai Lietuvos degalinėse populiariausio 95 markės benzino pirmą kartą šalies istorijoje pylėsi už rekordinę kainą – perkopusią 4 litų ribą. „Statoil” tinklo degalinėse litras šios markės benzino daugelyje šalies miestų pirmadienį kainavo 4,03 lito.

Ne galutinė riba

V.Klyvienė taip pat mano, kad metinė infliacija dar nėra pasiekusi galutinės ribos. „Jei tokios pat tendencijos vyraus ir ateityje, 12 proc. bus ne galutinė riba. Rudenį greičiausiai keisis šildymo kainos, nes pabrango dujos. Šildymo kainos turėtų pakilti daugiau kaip 40 proc., taigi patirsime stiprų šoką”, – teigė pašnekovė.

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas, atkreipia dėmesį, kad įtakos santykinai neblogiems gegužės mėnesio rezultatams, palyginti su balandžiu, galėjo turėti ir tai, jog nereikėjo mokėti už šildymą.

Pasak V.Klyvienės, lėtėjant ekonomikai ir nesurenkant pajamų į biudžetą, fiskalinės drausmės įstatymų įgyvendinimas tampa gana problemiškas. „Artėjant rinkimams siūlymai didinti algas, lengvatas liejasi kaip iš gausybės rago. Kyla daug abejonių, ar valstybė sugebės išlaikyti tokį deficitą, kokį buvo suplanavusi”, – svarstė V.Klyvienė.