Savaitgalį Sankt Peterburge vykęs tarptautinis ekonomikos forumas siurprizų nepateikė. Rusijos prezidentas dar kartą deklaravo, kad Rusija – globalinis žaidėjas, o vyriausybės atstovai eilinį kartą svaičiojo apie „žaliavų prakeiksmą”
Pagrindinis forumo akcentas – JAV kaltė dėl pasaulinės ekonomikos krizės. Su šia Dmirtijaus Medvedevo nuomone džiugiai sutiko beveik visi forumo dalyviai. Juk tai taip patogu: suradai vieną kaltininką – ir gali sau ramiai miegoti. Negalima teigti, kad Rusijos prezidento žodžiuose nėra tiesos. Be abejo, JAV finansų rinkos krizė ir ekonomikos nuosmūkis buvo svarbiausi veiksniai.
Tačiau paradoksalu, kad jais labiausiai skundėsi valstybė, kuri daugiausiai uždirbo iš šios krizės. Silpnai išvystyta Rusijos finansų rinka, bendrame krizės fone, nukentėjo nesmarkiai. Užtat šalies biudžetas gerai pasipelnė iš rekordinių energijos išteklių (pirmiausia – naftos) kainų. O kas dėl to kaltas? Teisingai, JAV.
Taigi, D.Medvedevas taikliai apkaltino Vašingtoną tuo, kad Maskva lobsta iš nesėkmingos ekonominės amerikiečių politikos. Žinoma, Rusijos prezidentas tiesiog privalėjo pasinaudoti tokia proga ir pareiškė, kad Rusija šiandien jau tapo pasaulinio masto žaidėju ir yra pasirengusi „formuoti naujas žaidimo taisykles”. Vos apie tai užsiminęs, jis pareiškė, kad Rusija ketina kurti naują globalią tvarką ne dėl imperinių siekių, o todėl, kad turi oficialių galimybių ir užtektinai resursų tai padaryti. Dar nepamirškime jo teiginio, kad pasaulinę krizę lėmė JAV siekis viešpatauti. Na, dabar visi galime ramiai atsipūsti: tikrasis pasaulio priešas nustatytas, o Rusija kurs naują tvarką ne todėl, kad nori būti imperija, o paprasčiausiai todėl, kad gali tai padaryti.
Bet tame pačiame forume kalbėję vyriausybės atstovai kažkodėl visai neoptimistiškai žiūrėjo į naujosios „globalinės žaidėjos” perspektyvas. „Didelės energijos šaltinių atsargos neskatina mokslo reikalaujančių technologijų raidos, todėl valstybė turi vaidinti kol kas svarbiausią vaidmenį kuriant Rusijos inovacijų sistemą. Energijos išteklių prakeiksmas tebeslegia mus, ir tai neskatina šalies vystyti mokslu grįstų technologijų”, – pareiškė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Čia iš tiesų būtų sunku ką nors pridurti. Nepalaužiama yra S.Ivanovo logika: valstybė susigrobė į savo rankas visą energetinių išteklių eksportą, pramonė praktiškai neegzistuoja, o apie mokslinį – technologinį progresą net kalbėti juokinga. Ką daryti tokioje situacijoje? Dar stipriau užsmaugti privatų verslą. Na, kaip galima užginčyti tokias akivaizdžias tiesas?
Kaip visada, forumo dalyviai išgirdo daug pažadų apie Rusijos rinkų liberalizavimą, valstybės investicijas į pramonę ir naujų technologijų kūrimą. Jau 12-ą kartą forumo dalyviai aptarė įvairiausias pasaulinės ekonomikos problemas ir niekam neužkliuvo tai, kad šis tarptautinis renginys tapo paprasčiausia Rusijos tribūna, iš kurios ji moko kitus, kaip gyventi.