Seimo valdyba pirmadienį sutiko pratęsti darbo grupės, turėjusios parengti kūrybinį darbą dirbančių darbuotojų socialines garantijas reglamentuojančius įstatymo projektus, veiklą iki liepos 17 dienos.
Šiuo metu kūrybinių darbuotojų honorarai apmokestinami taikant lengvatinį 15 proc. tarifą, socialinio draudimo įmokos nemokamos.
Pernai spalio viduryje Žurnalistų sąjungos valdyba pasiūlė Seimui ir Vyriausybei spręsti klausimą dėl kūrybinio darbo sutarčių įvedimo. Pasiūlyta sudaryti darbo grupę, kuri parengtų reikalingus teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų nustatyta, kaip ir kokia tvarka nuo kūrybinių darbuotojų honorarų būtų mokamos socialinio draudimo įmokos.
Siūlo tvarkos neardyti
Šiuo metu galiojančios kūrybinių darbuotojų atlyginimo apmokestinimo tvarkos šalininkai teigia, kad buvo nueitas ilgas kelias, kol pradėtas taikyti lengvatinis – 15 proc. – pajamų mokesčio tarifas honorarui.
Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas Rimantas Šukys naujus siūlymus vertina atsargiai ir įspėja, kad žurnalistai gali pasidaryti meškos paslaugą.
Vakar po susitikimo su darbo grupės, rengiančios kūrybinį darbą dirbančių darbuotojų socialines garantijas reglamentuojančius įstatymo projektus, vadovu Jonu Čekuoliu, R.Šukys teigė, kad dar anksti konkrečiai kalbėti, kokia bus taikoma tvarka, tačiau pridūrė, kad neatmetama, jog mokesčiai nuo honoraro gali būti padidinti nuo 15 iki 24 proc., o tai nėra naudinga nei darbdaviui, nei darbuotojui.
„Kiekvienas darbdavys suinteresuotas, kad jo įdarbintas kūrybinis darbuotojas daugiau uždirbtų ir mokėtų mažiau mokesčių. Manau, kad šiuo metu galiojanti tvarka tai ir leidžia daryti, o nauji siūlymai vargu ar yra kam nors naudingi”, – teigė jis.
R.Šukys teigia, kad yra ir kitų būdų žurnalistams užsitikrinti sočią senatvę. „Be „Sodros” yra privatūs pensijų draudimo fondai, tad galima laisvai rinktis, kokiu būdu užsitikrinti didesnę pensiją”, – apie tai, kad kūrybiniai darbuotojai jau dabar neturėtų būti abejingi savo finansinei padėčiai sulaukus senatvės, kalbėjo pašnekovas.
Tikisi valstybės paramos
Kaip LŽ teigė Žurnalistų sąjungos vadovas D.Radzevičius, 1990 metais įvesta honorarinė sistema – kūrybiniai darbuotojai nedalyvauja Valstybinio socialinio draudimo sistemoje. „Kūrybine veikla užsiimantys žmonės iškrito iš šios socialinės sistemos – nelaimės atveju ar dėl pensijos mokėjimo jie tampa socialiai neapsaugoti”, – tikino D.Radzevičius.
Jis teigia, kad 2006 metais įsigaliojęs Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas, kai menininkai, mokėdami lengvatiniu vadinamą tarifą, gali savanoriškai draustis, esantis neefektyvus. „Praktika parodė, kad buvo vienetai žmonių, kurie pasinaudojo minėta sistema. Ši sistema ekonomiškai nuostolinga, tad ja naudotis neapsimoka. Įmokų dydžiai gerokai didesni už galimas išmokas ligos atveju. Juo labiau kad tokiomis kompensacijomis gali naudotis tik tie menininkai, kurie uždirba mažiau nei nustatytą minimumą. Dirbančiam menininkui praktiškai neįmanoma šiomis kompensacijomis pasinaudoti”, – tikina D.Radzevičius.
Pasak jo, siūloma taikyti kūrybines darbo sutartis, kurios būtų pasirašomos kartu su autorinėmis ir darbo sutartimis. Jos leistų žmonėms, kurie dalį darbo atlieka pagal autorines sutartis, kitą dalį – pagal darbo sutartį, išvengti dualizmo. Dėl autorinės sutarties apmokestinimo dar neapsispręsta.
Pasinaudojus kitų ES valstybių praktika, esą galėtų būti sukurtas modelis, kai be jau taikomo 15 proc. pajamų mokesčio kūrybinį darbą dirbantys asmenys mokėtų ir socialinio draudimo įmokas, o likusią socialinio draudimo mokesčių naštą esą po lygiai pasidalytų darbdaviai ir valstybė.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Ramutė Šimukauskaitė LŽ teigė pritarianti kūrybinio darbo sutarčių idėjai – tai, jos nuomone, kūrybiniams darbuotojams užtikrintų didesnes garantijas, o darbdaviams mokesčių našta esą nepasunkėtų.
Tačiau R.Šukio manymu, tokia idėja esanti utopinė – vargu ar valstybė prie jos finansiškai prisidėtų.
Pripažintų meno kūrėjų Lietuvoje, pasak D.Radzevičiaus, yra per 2 tūkst. (tautodailininkų, dailininkų, kinematografininkų ir kitų). Profesionalių žurnalistų (turinčių sutartis su žiniasklaidos priemonėmis ar žurnalistų profesinių susivienijimų narių) rinkoje yra per 3 ar 4 tūkst. žmonių.