Tarp apylinkės pediatrų ir terapeutų kyla panika. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu šie medicinos specialistai iki sausio 1-osios turėtų arba persikvalifikuoti, arba netekti darbo.
Vaikų, kurie lankosi pas apylinkės gydytojus, tėvai pradėjo rinkti parašus, kad priverstų SAM pakeisti savo sprendimą. Ar į jų ir medikų nuomonę bus atsižvelgta, kol kas neaišku.
Abejoja kompetencija.
LŽ kalbintos mamos pasakojo ieškančios galimybių savo vaikus užrašyti būtent pas apylinkės pediatrus arba, kitaip tariant, vaikų gydytojus. Mat mažuosius pacientus daug metų stebintys specialistai geriau įvertina jų būklę, esant reikalui nustato diagnozę.
Išsiruošus pas vaikų gydytoją nereikia vienoje eilėje laukti su sergančiais suaugusiaisiais. Mažylių tėvai nenori gydymo įstaigoje susidurti su pagyvenusiais žmonėmis, kurie itin retai užleidžia eilę nekantriems vaikams.
Mamos tvirtina, kad vaikai tik jiems skirtoje poliklinikoje jaučiasi saugiau – bendrosios praktikos gydytojai neturi kompetencijos pagrįstai įvertinti, ar mažasis pacientas serga rimtai, ar jį vargina nesunkus negalavimas. „Nors pasaulyje praktikuojamos šeimos gydytojų paslaugos, vis dažniau girdėti kalbų apie nugydytus vaikus, laiku nenustatytas diagnozes. Tokia gydymo sistemos perspektyva manęs nevilioja ir neguodžia”, – sakė trijų vaikų mama Jolanta Kriaučiūnienė.
Bijo patikrinimų
Vaikų gydytojai tvirtino norintys toliau gydyti mažuosius pacientus. 1977 metais poliklinikoje įsidarbinusi pediatrė pabrėžė, kad dar mokydamasi pasirinko specializaciją, kuri susijusi būtent su vaikais. „Dirbti su suaugusiais žmonėmis nenorėjau”, – kalbėjo medikė.
Ji nelankė persikvalifikavimo kursų, netapo šeimos gydytoja. Pagal SAM nutarimą specialistė, nenorinti keisti specializacijos, tiesiog neteks darbo. Medikę nudžiugino mažųjų pacientų tėvų iniciatyva palaikyti vaikų gydytojus ir viešai pareikšti, kad jie reikalingi.
Pediatrė tvirtino nenorinti, jog spaudoje būtų paviešinti jos vardas ir pavardė, nes tada esą gydymo įstaigą užplūs auditoriai ir kontrolieriai. „Tėvai ir dabar gali vesti savo atžalas pas šeimos gydytojus, tačiau kodėl to nedaro? Kodėl renkasi pediatrus, terapeutus? Tai turėtų daug ką paaiškinti…” – dėstė medikė.
Anot jos, ketvirtadalis Lietuvos terapeutų nėra tapę šeimos gydytojais, nors tam buvo sudarytos idealios sąlygos – nemokami kursai, konsultacijos. „Norime būti naudingi. Daugiausia užtrunkame ne bendraudami su pacientais, o pildydami dokumentus. Jei vaikams pradės stigti laiko dėl to, kad garbingo amžiaus ligoniai tiesiog norės pasipasakoti apie savo gyvenimą, tai nebus teisinga”, – įsitikinę vaikų gydytojai.
Jų teigimu, SAM atstovai žodžiu yra pažadėję nuo Naujųjų metų dar nekeisti esamos tvarkos, tačiau tai kol kas tėra kalbos.
Siūlo pratęsti terminą
Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius LŽ sakė nusiuntęs ministerijai raštišką rekomendaciją pratęsti dabar galiojančios tvarkos laiką bent keleriems metams. Jo tvirtinimu, dauguma terapeutų ir pediatrų yra vyresnio amžiaus, todėl didelė tikimybė, jog jie atsisakys tapti šeimos gydytojais.
„Šeimos gydytojų labai trūksta. Iš 2,2 tūkst. medikų, galinčių dirbti šį darbą, tik 1,8 tūkst. atstovauja mūsų šalies gydymo įstaigoms – dauguma išvykę arba išėję į farmacijos kompanijas. Tad atleisti specialistus būtų ne tik neteisinga, bet ir neprotinga”, – aiškino L.Valius.
Anot profesoriaus, apylinkių medikų komandos pradėtos naikinti prieš maždaug aštuonerius metus. Tada pirminio lygio pediatrams, terapeutams, ginekologams ir chirurgams leista persikvalifikuoti. Apie 25 proc. medikų atsisakė tai daryti.
L.Valiaus teigimu, šeimos gydytojai atlieka pirminio lygio terapeutų, ginekologų, chirurgų, pediatrų ir kitų specialistų funkcijas. „Nors šeimos gydytojams už vieno paciento apžiūrą mokama daugiau nei vaikų gydytojams, valstybei vis tiek labiau apsimoka mokėti vienam gydytojui nei keturiems”, – sakė profesorius.
Jo nuomone, gydymo įstaigose, kuriose vaikai statomi į bendrą eilę su suaugusiaisiais, esama netvarkos. Mažiems pacientams turėtų būti skirtas atskiras kabinetas, kuriame juos, laukiančius vizito pas gydytoją, apžiūrėtų sesutė-slaugutė. Pasak profesoriaus, atsisakant terapeutų ir pediatrų paslaugų visuomenės nuomonės nebuvo klausta.
Vaikų gydytojus palaiko Lietuvos gydytojų sąjunga, Pediatrų draugija, tėvai.
Kreipėmės šiemet su vaiku į mūsų mylimą pediatrą dėl skaudančios kojytės. Mus nukreipė pas suaugusiųjų chirurgą, nes pas vaikų chirurgą didžiulės eilės ir užsirašoma prieš 1-2 mėnesius. Tektų laukti nežinant, ar koja lūžusi, ar ne. Suaugusiųjų chirurgė siuntė padaryti rentgeno nuotrauką. Rentgenologė įtarė kojos lūžį. Grįžome atgal pas suaugusiųjų chirurgę, kortelėje buvo įrašyta, kad yra gyjantis lūžis ir mus nukreipė pas vaikų chirurgę, kuri pasakė, kad nėra jokio lūžio, kad suaugusiųjų chirurgai nemato vaiko kaulų pakitimų, nes jie kitaip mokėsi apie kaulų struktūrą. Nežinia, kodėl atsirado ir priėmimo laikas, ir kodėl su skaudančia koja per lietų teko vaiką vežioti troleibusu, tampyti po 3 poliklinikas, kodėl suaugusiųjų protinga chirurgė nematė, jog rentgeno nuotraukoje nėra lūžio. Sugaišau visą darbo dieną.
Tuomet kyla elementarus klausimas: „Ar, panaikinus pediatrų etatus, suaugusiųjų specialistai, šeimos gydytojai matys tai, ką reikia matyti, ar nusimanys ir apie vaiką ir apie senuką ir apie vidutinio amžiaus pacientą?” Ar nereikės lakstyti po kelias įstaigas diagnozei sužinoti? Buvo anksčiau Pylimo gatvėje centralizuota vaikų poliklinika, buvo labai gerai, nes nereikėjo su vaiku lakstyti per kelias įstaigas, nereikėjo patiems kankintis keliose eilėse, nes visas procedūras jiems atlikdavo vienoje vietoje, negaišdavome tiek laiko, kiek dabar tenka sugaišti, atsiprašyti iš darbo. Dabar tikras košmaras, jeigu reikia kreiptis į gydytoją. Gal visi šie pakeitimai reikalingi tik poliklinikų, ministerijos valdininkams, kad parodytų, kaip jie gerai dirba ir už tai priedus gauna? Norėčiau rasti atsakymus į ne tik man rūpimus klausimus, bet… čia Lietuva.
Sveiki Lietuvos zmones. Dziaukimes, kad mes ir musu vaikai sveiki ir verkime ir vaziuokime is cia, jei susirgome, nes kitaip … sakes. Juk medikai puikiai zino ir daznai kartoja, kad vaiko organizmas – nera mazo suaugusio organizmas. Nezinau, gal jau cia savigenocido pradzia, kad sitaip elgiamasi. Po velniu, juk esame mokesciu (ir nemenku) moketojai. Mes esame nusipirke gydytoju paslaugas ir sau ir savo vaikams, bet net is musu vaiku nori viska atimti. Cia yra nezmoniska. Isivaizduokite savo vaika eileje pas gydytoja ir koki nors suaugusi, serganti atvira tuberkuliozes forma. Man atrodo, laikas eiti prie sveikatos apsaugos ministerijos, kol neatejo laikas steigti vaiku kapiniu prieziuros ministerijos.
As pasibaisejusi. O jus?
Vaikui buvo temperatura. Paskambinau, kad ateitu gydytoja i namus. Pareske, kad net negalvoja eiti, nes niekas uz tai nemoka. Va kokia pas mus sveikatos reforma! Aciu, seimunai! Kad jusu vaikams pakliutu vien tokie gydetojai!!! Juk amziais nesedesite seime!!!
Įdomu kam kilo tokia „geneali mintis”, kad vaikų gydytojai nereikalingi? 💡