Nuo kitų mokslo metų moksleiviai turėtų būti maitinami visaverčiu maistu. Žadama, kad į mokyklas grįš ir tausojantis – dietinis – maitinimas.
Maistas – tik kokybiškas
Visi uostamiesčio moksleiviai gauna karštą maistą, tačiau dietinė mityba neorganizuojama nė vienoje ugdymo įstaigoje, nors penktadalis moksleivių turi virškinimo sutrikimų.
Vakar Klaipėdos visuomenės sveikatos centre mokyklose dirbančios specialistės buvo supažindintos su dar vasarį patvirtintomis naujomis vaikų maitinimo higienos normomis.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė tiki, kad higienos normos pakeitimai įpareigos mokyklų valgyklų darbuotojus ruošti visavertį maistą.
Automatus – išguiti
Nauji higienos normų reikalavimai atsirado norint iš mokyklų išguiti vadinamojo nesveiko maisto automatus. Uostamiesčio mokyklose tokių pastatyti trys.
Pagal naujus reikalavimus valgiaraštyje turės būti nurodyta ir energinė patiekalo vertė.
Moksleiviai taip bus ugdomi susiskaičiuoti per dieną suvartojamų kalorijų kiekį, taip pat daugiau dėmesio bus skiriama sveiko maitinimosi įgūdžiams formuoti.
Į mokyklas bus siekiama grąžinti ir tausojantį maitinimą (dietinę mitybą), kuris, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pamirštas. Tai ypač aktualu prastėjant mokinių sveikatai.
Daržoves rekomenduojama įsigyti iš ekologinių ūkių, nors pripažįstama, kad tai gerokai padidintų patiekalų kainą.
Pasak Respublikinio mitybos centro vyriausiosios specialistės Bronės Žilėnienės, moksleivių mitybai skirti daug dėmesio reikia todėl, kad šio amžiaus jie intensyviai auga, dideli mokymosi krūviai taip pat reikalauja daugiau energijos. Be to, daugelį ligų lemia būtent neracionali mityba.
Daugėja pažeidimų
Iš 39 uostamiesčio mokyklų devyniose maistą gamina privačios bendrovės. Mokyklų valgyklas tikrinusi Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Jūratė Mačiulienė pasidžiaugė, kad visose ugdymo įstaigose vaikai gauna šiltą maistą, kai Lietuvoje 15 procentų moksleivių turi tenkintis šaltais užkandžiais.
Šiltą maistą organizmas geriau pasisavina bei virškina. Jis ilgiau teikia sotumo jausmą.
Klaipėdos mokyklose randama daugiau pažeidimų nei kituose miestuose. Kontrolieriai dažniausiai aptinka bendrų higienos trūkumų.
Prie pažeidimų didėjimo prisideda ir mokyklų valgyklas pamėgę aplinkinių įstaigų darbuotojai. Tad dėl išaugusio darbo krūvio virėjos nebepaiso kai kurių reikalavimų.
Tėvai nelinkę skųsti vaikų lankomų mokyklų valgyklų. Pernai sulaukta vos septynių skundų, iš kurių du pasitvirtino. Iš visų klaipėdiečių dėl maisto kokybės tarnyba per metus sulaukia per 200 skundų.
Dažniausiai tėvai nepatenkinti, kad mokyklų valgyklose patiekalai būna šalti, neskanūs, dažnai kartojasi, pasitaiko blogai išplautų indų.
Būtinas remontas
J.Mačiulienė liūdnai konstatavo, kad net 36 mokykloms būtinas valgyklų remontas.
Pusei jų reikia kapitalinio remonto, ypač bloga situacija „Aitvaro” gimnazijoje.
Tačiau Klaipėdos savivaldybė šiais metais valgyklų remontui neskyrė nė lito.
Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėją nustebino, kad nė viena mokykla, išskyrus internatines, neorganizuoja tausojančio maitinimo.
Sergančių vaikų skaičius nuolat auga – 20 procentų mokyklose besimokančių nepilnamečių turi virškinimo sutrikimų.