Kai kurios nėščiosios vis dažniau ryžtasi ekstremaliam poelgiui – prieš pat gimdymą jos rizikuoja skristi į kitą šalį ir ten susilaukia kūdikio.
Planas – pilietybei įgyti
Klaipėdos rajone gyvenanti Loreta pasakojo, kad jos dukters Ievos šeima ateities planus visada siejo su Jungtinėmis Valstijomis.
Gavę vadinamąją „žaliąją kortą” ji su vyru nuolat skraidė ten ir atgal. Kai Ieva pradėjo lauktis, buvo nuspręsta kūdikį gimdyti JAV, kad vaikui iškart būtų suteikta Jungtinių Valstijų pilietybė. Kitu atveju, pasak Loretos, jis nebūtų galėjęs vykti nuolat gyventi į tą šalį kartu su „žaliąją kortą” laimėjusiais tėvais ir vyresniuoju broliu.
Kaip pasakojo gerai Ievos šeimą pažįstanti Akvilė, nėščioji neišskridusi „taip, kaip stovi”. Draugai, įsikūrę JAV, padėjo sutvarkyti medicininio draudimo dokumentus, su pasirinkta klinika buvo sudaryta sutartis. Ieva dar tebebuvo Klaipėdos universiteto studentė, tad gimdymas jai nekainavęs nė cento.
Išskridusi likus vos porai savaičių iki numatytos gimdymo datos, į Lietuvą moteris grįžo su dviejų savaičių antruoju sūneliu. Neilgai trukus, visa Ievos šeima apsigyveno Valstijose. Nors, pasak Akvilės, šiandien draugė džiaugiasi ryžusis tokiai avantiūrai, tačiau tada nebuvę taip saldu. Atlaikyti keliolikos valandų transatlantinį skrydį paskutinėmis nėštumo savaitėmis, o vėliau, vos atgavus jėgas, vykti atgal su naujagimiu ant rankų, rūpintis bagažu – tai prisimenanti kaip tikrų tikriausius „ekstremalius išbandymus”.
Kitur gimsta vis daugiau
Panašiems išbandymams kasmet ryžtasi vis daugiau uostamiesčio moterų. Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Zabulienė teigė, kad į gyventojų registrą įrašomi tie užsienyje gimę vaikai, kurių motinos čia deklaravusios savo ir vaiko gyvenamąją vietą. Pasak I.Zabulienės, nesiekiama išsiaiškinti, ar moteris į svečią šalį vyko gimdyti, ar tiesiog kurį laiką toje šalyje gyvenanti iki gimsiant vaikui.
Nuo metų pradžios jau įregistruota 70 klaipėdiečių, gimusių užsienyje. I.Zabulienės teigimu, skaičiai byloja, kad tokių vaikų kasmet daugėja. Per 2004-uosius buvo registruoti 157 vaikai, o 2007-aisiais – jau 196.
I.Zabulienė pasakojo, kad anksčiau daugiausiai būdavo registruojama Ispanijoje gimusių lietuvaičių, o dabar didžiąją dalį sudaro pasaulį išvydusiųjų Jungtinėje Karalystėje. Šiais metais užregistruoti ir šeši gimę JAV.
Lietuvoje laukia problemos
Tačiau Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina nepataria žavėtis gimdymo JAV idėja tik tam, kad būtų galima suteikti vaikui tos šalies pilietybę, bet negalvojant ten apsigyventi. Mat į Lietuvą atvykusiam kūdikiui, kaip ir suaugusiam tos šalies piliečiui, galioja ta pati dokumentų išdavimo ir pripažinimo tvarka. JAV piliečiai į mūsų šalį atvyksta naudodamiesi beviziu režimu ir be vizos gali išbūti čia tik tris mėnesius.
Jeigu šeima yra nusprendusi likti gyventi Lietuvoje, tai pasak S.Chodinos, neverta laukti tų trijų mėnesių. Reikėtų skubiau atvykti į Migracijos tarnybą ir sutvarkius formalumus, kūdikiui – JAV piliečiui – būtų suteiktas leidimas nuolat gyventi tėvų gimtinėje.
Pataria atsisakyti skrydžių
Ne vien biurokratiniai formalumai atgraso nuo tokių rizikingų skrydžių. Ieva skrydžio bilietus įsigijo nėštumo pradžioje, tad jokių keblumų dėl to nepatyrė. Bet aviakompanijos „flyLAL” Komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė pritarė, kad moterims, kurių nėštumas trunka 34 savaites ir daugiau, skristi nerekomenduojama. O jei tokia moteris vis dėlto apsisprendžia skrydžiui, aviakompanija neprisiima atsakomybės už galimus padarinius. Pagal taisykles po 38 nėštumo savaitės moterys lėktuvais nėra skraidinamos.
Ypatingų reikalavimų skrendančioms nėščioms moterims nėra. Jos tik turi turėti gydytojo pažymą, kurią privalu pateikti ir perkant bilietą, ir registruojantis į skrydį, ir visos kelionės metu. Gydytojo pažymoje turėtų būti nurodyta nėštumo trukmė ir galimos rizikos.
G.Rimkuvienė teigė, kad nepaisant griežtų taisyklių, nėščiosiomis skrydžio metu yra ypač rūpinamasi. Jos sodinamos taip, kad galėtų greičiau ir lengviau atsistoti, yra nuolat stebimos, teiraujamasi apie jų savijautą. Orlaivių palydovai yra specialiai apmokyti suteikti būtinąją pagalbą ir netgi priimti gimdymą.
Atvyksta ir užsieniečių
Vykimas gimdyti į užsienį nežavi ir medikų. Tokia kelionė pavojinga ir būsimajai mamai, ir jos mažyliui: gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti gimdymo komplikacijos. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus vedėjo Leono Janušo, dažniausiai moterys nurodo, kad į kitą šalį gimdyti jas vilioja geresnė gimdymo priežiūra arba kokios nors kitos – šeimyninės ar socialinės priežastys.
Tačiau medikas teigė, kad yra ir labai daug atvejų, kai užsienyje gyvenančios klaipėdietės susilaukti atžalos parvyksta į savo miestą. Mat daugelyje šalių gimdymą seka vien akušerės, o tai, pasak L.Janušo, mūsų moterims sukelia nesaugumo jausmą, jos pageidauja ir gydytojo priežiūros.
L.Janušas teigė, kad jokios apskaitos, kiek ir iš kokių šalių atvykusios gimdyvės, nėra. Gimdyvei bet kur yra suteikiama būtinoji pagalba, nebūtina iš anksto susitarti.
Vaikams reikia paso
Tiek užsienietėms, tiek lietuvėms, susilaukusioms kūdikio mūsų šalyje, bet norinčioms grįžti atgal į valstybę, kurioje gyvena, tenka įveikti ir kitus formalumus. Pasak S.Chodinos, užsienio šalių pilietės turi kreiptis į savo šalių diplomatines atstovybes dėl vaiko dokumentų išdavimo. Lietuvos piliečių naujagimiams prieš kelionę privalu gauti pasą migracijos tarnybose, nes gimimo liudijimas nėra kelionės dokumentas.
Tikslas: rūpindamosi savo atžalų ateitimi, moterys ryžtasi įvairiausiems išbandymams.
Klaipėdoje registruoti užsienyje gimę kūdikiai:
Airijoje – 22
Didžiojoje Britanijoje – 19
Rusijoje – 8
JAV – 6
Norvegijoje – 4
Vokietijoje – 2
Po vieną gimė Kanadoje, Švedijoje, Rumunijoje, Danijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Liuksemburge.
Gimdyvei bet kur yra suteikiama būtinoji pagalba, nebūtina iš anksto susitarti.