Kauno miesto taryba ketvirtadienį turės apsispręsti, kam skirti iš Vyriausybės gautas privatizavimo fondo lėšas (1,3 mln. litų).
Į šiuos pinigus pretenduoja dvi poliklinikos, Kauno valstybinė filharmonija ir viena miesto centre esanti mokykla. Visoms įstaigoms netikėtai „iš dangaus nukritusio” milijono reikia pradėtiems remonto ar rekonstrukcijos darbams tęsti. Juos užbaigti kainuotų daugiau milijonų.
Savivaldybėje sudaryta speciali darbo grupė turėjo išanalizuoti poreikius ir nuspręsti, kam labiausiai reikalinga Kaunui Vyriausybės skirta pinigų suma. Grupės vadovė – administracijos direktoriaus pavaduotoja Jūratė Matekonienė teigė, jog derėtų milijoną skirti Dainavos poliklinikai, nes ši viešoji savivaldybės įstaiga pritrūko lėšų viršutiniuose pastato aukštuose esančių patalpų remontui. Galbūt netgi galėtų ir pabaigti prieš keletą metų pradėtą pastato renovaciją. Panašiai ir Kalniečių poliklinika puoselėja viltį gauti milijoną.
Tuo tarpu švietimo klausimus kuruojančiam mero pavaduotojui Kazimierui Kuzminskui atrodo, jog reikia gelbėti 70 metų kapitališkai neremontuotą Vinco Kudirkos mokyklos pastatą. Dėl lėšų trūkumo jame remontas kol kas tik pradėtas, ir neaišku, kada bus baigtas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno nuomone, kur kas svarbiau spartinti darbus reprezentacinio statinio, kuriame prieš karą veikė Lietuvos Seimo padaliniai bei Teisingumo ministerija. Dabar šis Kauno miesto savivaldybei priklausantis pastatas perduotas panaudos sutartimi miesto filharmonijai.
Filharmonijos kolektyvai – daugelyje pasaulio šalių pagarsėjęs Kauno valstybinis choras, miesto kvartetas, Kauno simfoninis orkestras – ne vienus metus priversti glaustis svetimose pastogėse. Blogiausia, jog trejetą metų, kol tęsiasi filharmonijos pastato atnaujinimas, čia nevyksta koncertinė veikla, ir muzikos mėgėjai į koncertus renkasi neišvaizdžioje Kultūros namų salėje, kurios scenoje net netelpa groti visi simfoninio orkestro muzikantai.
Praėjusių metų rudenį koncertinės įstaigos – filharmonijos – direktorius Justinas Krėpšta kreipėsi į miesto merą dėl lėšų skyrimo rekonstrukcijos darbams, primindamas, jog 2004-aisiais savivaldybė savo biudžete tam atrado tik 200 tūkstančių litų. Po metų – pusę milijono, vėliau – keletą kartų daugiau. Pernai iš valstybės investicijų programos Kauno filharmonijos remontui, kurį organizavo pati savivaldybė, gauti du milijonai litų. Jei finansavimas tokiu tempu tęsis ir toliau, tai filharmonija bus suremontuota tik po ketverių metų.
Sąmatinė Kauno filharmonijos pasato rekonstrukcijos vertė – 17,3 mln. litų. Gauti papildomai 1,3 milijono litų leistų jau šių metų pabaigoje atverti Kauno filharmonijos duris koncertų lankytojams.
„Didžioji salė suremontuota, tereikia užbaigti jos prieigų bei atlikėjams skirtų patalpų rekonstrukciją, ir filharmonija vėl pradeda funkcionuoti, – sako jos direktorius J. Krėpšta. – O toliau bus tęsiami darbai kamerinėje salėje bei greta jos, paskiausiai bus remontuojamos administracijos patalpos”.