Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė naujoms Lietuvos karių operacijoms NATO ir Europos Sąjungos būrių sudėtyje.
Pasak politikų, tokia kolektyvinės gynybos kaina. Tuo metu į neramumų krečiamą Afganistaną išvykęs kariuomenės vadas pakeitė maršrutą ir pirmiausiai lankosi Irake, pranešė portalas lrt.lt.
Irake, Al Kuto rajone, tarnaujantiems 40-čiai būrio LITCON-10 karių kariuomenės vadas praneš, kad jų misija, turėjusi baigtis ketvirtadienį, pratęsiama dar porai mėnesių.
Tačiau po Lietuvos kario žūties Afganistane garsiai prabilta, kad naujas kovinis būrys į Iraką nebebus siunčiamas. Krašto apsaugos ministro teigimu, tai politinis sprendimas, priimtas drauge su Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija.
Afganistane žuvus Lietuvos kariui, kai kurios parlamentinės partijos ėmė raginti atšaukti karius iš visų tarptautinių misijų.
Tačiau ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po posėdžio su KAM ir kariuomenės atstovais pritarė nutarimui, leidžiančiam planuoti naujas operacijas – prireikus į NATO greitojo reagavimo pajėgas ar Europos Sąjungos kovinę grupę bus siunčiama iki 100 karių. Budėjimo režimu tarnaujančios pajėgos vyktų į bet kurį karštąjį tašką.
„Priimdami tokius sprendimus mes, politikai, irgi turime jausti atsakomybę ir jaučiame, bet tai yra mūsų kolektyvinės gynybos sistemos kaina. Mūsų karys, žuvęs Afganistane, žuvo už Lietuvą, nes mes ginam ten, kiti gina mus”, – teigia Algimantas Matulevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Lietuva NATO Greitojo reagavimo pajėgose lig šiol dalyvavo tik kartą – 2006-aisiais vandenvalos būrys tris mėnesius dirbo žemės drebėjimo nuniokotame Pakistane.
Du Lietuvos karinininkai dirba Europos Sąjungos karinėje vadavietėje Prancūzijoje, iš kur prireikus gali būti siunčiami į Čadą ar Centrinės Afrikos Respubliką.