Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Kęstutis Glaveckas mano, kad Lietuva, neišsigydžiusi savo ekonomikos senų ligų, jau užsikrėtė naujomis, kurios yra ne mažiau pavojingos, t. y. infliacija, korupcija ir valstybės išlaidavimas. Jo vertinimu, visi šie procesai yra paliekami savieigai, o tai gali atvesti į gilią ekonominę ir politinę krizę.
„Šias ekonomines ligas galima įveikti tik jas pripažįstant ir gydant, o tam yra reikalinga tvirta ir ryžtinga politinė valdžia, kurios dabartiniu metu nėra”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė K. Glaveckas.
Jo pastebėjimais, likusi pusė metų iki naujos Vyriausybės suformavimo bus tam tikra prasme praleista proga sumažinti negatyvias ekonomikos recesijos pasekmes, išvengti stipresnių krizės požymių ir greičiau pereiti prie ekonominio augimo ir naujų galimybių laikotarpio.
Tačiau vilties dėl naujos Vyriausybės ryžtingumo, gebėjimų ir nuoseklumo, K. Glavecko nuomone, yra ganėtinai mažai vien dėlto, kad nauji Seimo rinkimai gali neišryškinti nei centro dešinės, nei centro kairės, nei populistinių jėgų pranašumo. Parlamentaro teigimu, akivaizdu, kad naujajame Seime pagrindinės keturios politinės partijos (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, socialdemokratai, Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas) gali laimėti apie šimtą mandatų, o likusios partijos ir pavieniai Seimo nariai tesudarytų tik 1/3 išrinktų Seimo narių.
„Jeigu naujosios Vyriausybės pagrindą sudarytų populistinės partijos, tai būtų mažiausiai efektyvus būdas spręsti susikaupusias ekonomines problemas, nes norint suvaldyti situaciją reikės priimti nepopuliarius ir labai griežtus sprendimus. Tam reikės tvirtos politinės valios, patirties ir stiprių asmenybių”, – mano prof. K. Glaveckas.
Pasak jo, Finansų ministerija, konstatuodama, jog valstybės biudžetas yra iš esmės vykdomas, nutyli, kad jo vykdymas kas mėnesį darosi vis problemiškesnis, o tikimybė, kad antroje metų pusėje biudžeto surinkimo rodikliai gerės, yra ganėtinai maža.
Seimo narys K.Glaveckas mano, kad infliacija tampa geriausiu mokesčių surinkėju, kurio nereikia administruoti. „Turbūt todėl Vyriausybė nepripažįsta infliacijos kaip potencialią žalą darančio veiksnio, o priemonės, kurias ji ruošia infliacijai suvaldyti, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Tokio Vyriausybės veikimo priežastis paprasta – infliacija padeda vykdyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, tačiau savo esme ji gimdo daug problemų tiek biudžeto programų finansavimo, tiek biudžeto efektyvumo požiūriu”, – sakė K. Glaveckas.
Vienas iš iššūkių šiai Vyriausybei ir naujai išrinktiems Seimo nariams bus, jo nuomone, 2009 metų valstybės biudžeto projekto sudarymas ir tvirtinimas, nes išaugę valstybės finansiniai įsipareigojimai, negriežta mokesčių ir valstybės išlaidavimo politika daro kitų metų valstybės biudžetą sunkiai įsivaizduojamą subalansavimo požiūriu.