Svarbiausia Rusijos specialioji tarnyba rengia pateikti į Valstybės Dūmą įstatymo projektą, kuriame bus nubrėžta riba tarp sąmoningo šnipinėjimo ir valstybės paslapties paskelbimo be šnipinėjimo požymių, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC savo naujienų svetainėje.
Atitinkamos Rusijos baudžiamojo kodekso pataisos buvo išnagrinėtos Visuomeninės tarybos prie Federalinės saugumo tarnybos (FST), į kurią įeina juristai, mokslininkai, religiniai veikėjai ir specialiųjų tarnybų veteranai, posėdyje.
Dokumento tikslas, sakoma pranešime spaudai, – „ne tik stiprinti valstybės paslapties apsaugą nuo nusikalstamų kėslų, bet ir patikslinti kai kuriuos Kodekso straipsnius, siekiant pašalinti net mažiausią galimybę nepagrįstai patraukti piliečius baudžiamojon atsakomybėn už šnipinėjimą”.
„Įtraukti pataisas į Baudžiamąjį kodeksą tapo aktualu dėl to, kad „pasikeitė šnipinėjimo formos, o kai kur nusikaltimo sudėtis anksčiau buvo neobjektyviai įrašyta”, – mano advokatas, visuomeninės tarybos prie FST narys Pavelas Astachovas.
P.Astachovo nuomone, „atsižvelgiant į patikslinimus, žmonės, kurie atsitiktinai patekdavo į baudžiamąją atsakomybę, jau nebepateks į ją”.
Advokatas neatmeta galimybės, kad tam tikra liberalizavimas gali pasiekti ir žmones, nuteistus anksčiau. Tačiau kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai, pridūrė P.Astachovas.
Pastaraisiais metais Rusijoje buvo nagrinėjamos kelios daug atgarsių sukėlusios bylos dėl šnipinėjimo ir valstybės paslapties išviešinimo.
Kaltinimas dėl valstybės paslapties išviešinimo buvo pateiktas už akių advokatui Borisui Kuznecovui.
Jam inkriminuojama tai, kad jis perdavė į Konstitucinį teismą FST pažymas apie kliento, kuris turėjo parlamentaro neliečiamybę, telefoninių pokalbių pasiklausymą.
2007 metų gruodį teismas nuteisė akademiką Igorį Rešetiną 11,5 metų laisvės atėmimu griežtojo režimo kolonijoje už dvejopos paskirties technologijų perdavimą Kinijai.
Pats I.Rešetinas teigia, kad perduoti kinams technologijų projektai neįtraukti į apribojamuosius eksporto kontrolės sąrašus ir gali būti naudojami tik taikiais tikslais.
Penkiolika metų kalėti prieš ketverius metus buvo nuteistas kitas mokslininkas – Igoris Sutiaginas. Teismas pripažino, jog įrodyta, kad jis perdavė JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) informacijos apie Rusijos povandeninius laivus ir raketinio įspėjimo sistemas.
2003 metais fizikas Valentinas Danilovas taip pat buvo apkaltintas šnipinėjimu Kinijai, ir tik prisiekusiųjų teismas Krasnojarske išteisino jį pagal visus punktus.
Dėl šių kaltinimų ir paskelbtų nuosprendžių protestus reiškė teisių gynimo organizacijos Rusijoje ir užsienyje.
P.Astachovas mano, kad parengtos ir Visuomeninės tarybos prie FST patvirtintos pataisos gali daug ką pakeisti.
„Visų Tarybos narių nuomone, kai įstatymų leidėjas patikslina, išsamiai suformuluoja bet kurią nusikaltimo sudėtį, konkrečiai – valstybinio nusikaltimo, tada galima pasiekti, kad būtų kuo mažiau klaidų ir kuo mažiau atsitiktinių aukų”, – BBC sakė advokatas.