Atostogų prie jūros negalintys leisti klaipėdiečių vaikai dėl miesto valdžios aplaidumo gali likti ir be dieninių stovyklų mieste.
Pinigų neliko
Neskyrusi nė lito vaikų poilsiui organizuoti, uostamiesčio valdžia tėvus įstūmė į nežinią.
Jų atžalos vasaros atostogas netrukus bus priverstos leisti daugiabučių kiemuose. Stovykloms rengti politikai nusprendė neskirti nė lito.
Už tai kitąmet Klaipėda bus nubausta. Švietimo ir mokslo ministerija skirs dar mažiau lėšų vaikų vasaros poilsiui organizuoti. Šiemet skirti 374 tūkst. litų padalyti 121 programai.
Jas parengė miesto ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vyresnioji inspektorė Raimonda Stirbienė tikino, jog lėšų poreikis – itin didelis. Pernai iš miesto biudžeto vaikų vasaros poilsiui skirta 100 tūkst. litų.
„Šiemet šis klausimas net nebuvo svarstomas. Nors parengta nemažai įdomių programų, deja, ne visi vaikai galės jose dalyvauti”, – apgailestavo specialistė.
Į talką – ir moksleiviai
Mažėja ne tik vaikams skiriamos sumos, bet ir švietimo darbuotojų entuziazmas. Didelė atsakomybė ir minimalus atlygis yra tai, ką gauna vaikų stovyklų organizatoriai.
„Negalime jiems pasiūlyti padoraus atlyginimo, o prisišaukti žmones dirbti iš idėjos labai sunku, juolab kad atsakomybė už vaikų saugumą ir sveikatą didžiulė”, – priminė R.Stirbienė.
Ji prasitarė, kad jeigu būtų griežtai laikytasi visų ministerijos keliamų reikalavimų, daugelis nevyriausybinių organizacijų programų būtų atmestos.
Vadovauti stovyklai ir vaikų grupėms gali tik pedagogai arba tie, kurie išklausė 120 valandų pedagogikos ir psichologijos kursą.
Klaipėdos Dvasinės pagalbos jaunimui centras į pagalbą kviečiasi moksleivius ir studentus, kurie per vasarą stovyklose talkina savanoriškai.
„Prisikviesti jaunimo vis sunkiau, nes veiklos jiems netrūksta. Rudenį bursime savanorių grupę, kviesime dėstytojus iš universiteto ir rengsime mokymus. Reikia išmokti ne tik dirbti su vaikais, bet ir suteikti pirmąją pagalbą”, – kalbėjo centro direktorė Violeta Jokubynaitė.
Nesutalpina norinčių
Vaikų atostogas stovyklose valstybė finansuoja tik iš dalies. Šiemet iš viso skirta 7,5 mln. litų.
Vienam vaikui tenka 11 litų. Likusius sumoka tėvai arba globėjai. Nors už 10 dienų kelialapį tenka pakloti 400-500 litų, stovyklų šeimininkai neatsigina prašymų priimti ir jų atžalas.
„Kovo pirmąją pradėjome registruoti vaikus. Aštuntą ryto jau sulaukėme pirmojo skambučio. Per kelias savaites kelialapiai buvo išgraibstyti”, – sakė Girulių stovyklos „Pasaka” administratorė Dalia Paulauskienė.
Po savaitės čia stovyklauti pradės ir visą vasarą šurmuliuos vaikai ir paaugliai iš visos Lietuvos.
Birželį bus pilna ir Karklėje įsikūrusi vaikų stovykla „Žilvitis”. Šios stovyklos vienu metu gali priimti iki pusės tūkstančio vaikų.
„Vaikams reikia poilsio. Tėvai vis skambina ir klausia, kur per atostogas padėti vaiką. Bet visų negalime priimti. Kol kas dar yra vietų į pirmąją pamainą, vėliau – nebe”, – tvirtino stovyklos direktorius Bronius Kalvaitis.
Kamuoja nežinia
Pajūryje liko penkios nuolatinės vaikų stovyklos, kurių likimas vis dar nėra žinomas.
Kitą pavasarį, pasibaigus panaudos sutartims, patrauklūs sklypai gali būti pelningai parduoti.
„Kol kas laikomės, bet dėl kitų metų nieko nežinome. Šios vietos daug kam patinka. Jų siekiama visais būdais”, – užsiminė dar likusių stovyklų vadovai.
Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldaus Lietuvos jaunimo turizmo centro metodininkė Aurelija Augūnienė neabejojo, kad dėl pajūrio stovyklų dar teks pakovoti.
„Dieninių stovyklų pakanka, tačiau stacionarios nyksta kasmet. Pernai šalyje jų buvo 35, šiemet liko 29, kitąmet greičiausiai liks dar mažiau. Jos sparčiai privatizuojamos, o kentės vaikai”, – įsitikinusi specialistė.
„Norime dirbti toliau”
Daugelį stovyklų administruojančios viešosios įstaigos „Vaikų poilsis” atstovė Galina Andrijevskaja tikino, jog gali prireikti ir protesto akcijų tam, kad bent likusios stovyklos būtų išsaugotos vaikams.
Vietoje buvusių „Baltijiečio”, „Gintaro kranto” ir „Liepsnelės” stovyklų iškilo prabangūs kotedžai ir vilos.
Nors ir kamuojami nežinios dėl ateities, likusių stovyklų darbuotojai suskubo rengtis sezonui. Perdažomi mediniai nameliai, pjaunama veja, remontuojamos patalpos.
Kelių dešimtmečių senumo baldai, aplūžusios sūpynės, apleistos aikštelės liudija, kad vaikų itin mėgstamos stovyklos gyvena ne pačius geriausius laikus.
Iš parduotų kelialapių pinigų turi užtekti ir algoms, ir įrangai atnaujinti.
„Laikysimės kiek galėsime. Dešimt metų dirbame, daug sveikatos ir noro įdėjome. Norime dirbti ir toliau”, – neslėpė stovyklos „Žilvitis” vadovas B.Kalvaitis.