Nepažabojamos statybos, neskaidrus detaliųjų planų tvirtinimas, paveldo niokojimas, valdininkų korupcija – populiariausi kaltinimai, kuriais vis dažniau svaidomasi Klaipėdoje. Nevengiama pabrėžti, esą mieste įsitvirtino visagalių architektų grupuotė, kuriai paklūsta vietos valdininkai ir politikai.
Klaipėdiečiai įsitikinę, kad tokius kaltinimus uostamiestyje skleidžia iš Vilniaus atvykę veikėjai, kurie sostinėje esą nepritapo. Tačiau šie mėgina įrodyti atliekantys kone šventą misiją.
Pati uostamiesčio bendruomenė yra nevienalytė. Kiekvienas čia turi savo interesų, artimųjų grupę ir veiklos sritį. Įtakingiausi Klaipėdos verslininkai ir politikai susibūrę į klubus. Uostamiestyje veikia net penki „Rotary”, trys „Lions” klubai, įvairių verslo grupių asociacijos. Klubų nariams – buvusiems klasės ar kiemo draugams – paprasčiau bendrauti plėtojant verslą.
Architektų klanas.
Klaipėdoje verslu užsiimantis vilnietis Saulius Semėnas, senamiestyje turintis restoraną, prieš gerą mėnesį patarė kitiems investuotojams net nekelti kojos į uostamiestį. Čia esą negalioja jokie įstatymai. Pastaruoju metu sunkumų turintis verslininkas viešai skundėsi, kad Klaipėdoje veikia architektų klanas, kuris esą vienintelis gali prastumti projektus miesto taryboje. Tačiau šiems architektams neva reikia mokėti triskart daugiau, nei pareikalautų kiti šios srities specialistai. S.Semėnas minėjo architekto Edmundo Andrijausko ir vyriausiojo miesto architekto Almanto Mureikos žmonos Vidos Mureikienės pavardes.
Panašios nuomonės laikosi ir praėjusios kadencijos uostamiesčio tarybos narys Edmundas Klimas. Jis įsitikinęs, kad iš tikrųjų Klaipėdą valdo ne miestiečių išrinkta taryba, o savivaldybės administracijos darbuotojai, kuriems, E.Klimo teigimu, diriguoja architektai.
„Tarybos nariai prieš posėdį gauna kelias dešimtis sprendimų projektų, kuriuos išnagrinėti paprastai privalo per kelias, o neretai ir per vieną dieną, – kalbėjo E.Klimas. – Niekas nebesistebi, kad specialistai, dažniausia – architektai, gali manipuliuoti paprastų miesto politikų nekompetencija. Todėl taryba tapo nemąstančia balsavimo mašina.”
Siurblinės afera
LŽ kalbinti architektai, nenorėję, kad jų pavardės būtų atskleistos, nesutiko, jog jie valdo miestą. Jų įsitikinimu, didžiausią galią šioje srityje turi miesto politikai, Teritorijų planavimo komiteto nariai. „Juk projektus iš pradžių turi palaiminti komitetas, o vėliau ir taryba”, – aiškino architektas.
Vienas galimo piktnaudžiavimo atvejų užfiksuotas praėjusios kadencijos tarybos veikloje. Tuometis Teritorijų planavimo komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila tebėra įtariamas dalyvavęs neskaidriame sandėryje. Jo sūnaus Andrejaus Vaišvilos bendrovė „Bilukas” įsigijo neveikiančią siurblinę su 1,5 hektaro žemės sklypu patrauklioje Klaipėdos vietoje prie Danės upės. Atlikus detalųjį planą šiame sklype greta buvusio Mažojo Kaimelio pliažo jau statomi 3 devynaukščiai ir 7 keturaukščiai gyvenamieji namai.
Įtarimų kelia tai, kad „Bilukas” buvo vienintelis siurblinės pirkėjas. Savivaldybės įmonei „Klaipėdos vanduo”, kuri ir pardavė objektą, vadovauja K.Vaišvilos partijos bičiulis Leonas Makūnas. Iki šiol daugeliui kyla klausimų, kaip buvo organizuotas šis konkursas ir kaip buvo nustatyta siurblinės kaina. LŽ duomenimis, siurblinė „Bilukui” kainavo kiek daugiau nei milijoną litų. Tačiau tokia suma už sklypą komerciškai patrauklioje vietoje nėra per didelė.
Į šios kadencijos miesto tarybą K.Vaišvila nebepretendavo. Jis teigė ir taip turįs labai daug verslo reikalų.
Kyšių neduoda?
LŽ pašnekovai įtarė, jog kai kurie Klaipėdos miesto savivaldybės Architektūros skyriaus specialistai „padeda” ir pašaliečiams suderinti vieną ar kitą probleminį detalųjį planą. „Tačiau nieko neįrodysi, – perspėjo pašnekovai. – Kyšių, kaip mes įpratę juos suprasti, tiesiogiai niekas neima ir net neduoda. Padėka gali būti užmaskuota pelningais užsakymais ar kokių nors paslaugų, kelionių, vaišių apmokėjimu. Tai daroma per gerai pažįstamus tarpininkus.”
Tokiais dalykais dažniausiai suinteresuoti tie investuotojai, kurie skuba plėtoti verslą ir pageidauja sutrumpinti planavimo bei projektų derinimo procedūras. Todėl būna atvejų, kad pirma pastatoma ir tik vėliau derinami detalieji planai.
Daugelio kaltinimų taikinys – vyriausiasis miesto architektas A.Mureika. Esama ir manančiųjų, kad didžiausią galią turi jo pavaduotojas Kęstutis Vaitekūnas ar kitas to paties skyriaus darbuotojas. Nepaisant kalbų, tokius kaltinimus įrodyti sunku, juoba kad minėti tarnautojai dirba ne išvien – jie turi savo „klientų” grupę ir informacija su kolegomis nesidalija.
Žinomas Klaipėdos verslininkas, mieste ir aplink jį valdantis keliolika žemės sklypų, Vytautas Zigmantas įrodinėja, kad jis kyšių tarnautojams neduodantis: „Jie juk už tą darbą ir taip algą gauna. Esu turėjęs reikalų ir su K.Vaitekūnu, ir su A.Mureika. Tačiau dovanų jiems nesu davęs.”
A.Mureika LŽ patvirtino, kad yra girdėjęs įvairių kalbų apie save. Net tokių, kad jis darbo metu padeda žmonai ir neturi laiko tiesioginėms pareigoms. Tačiau architektas įrodinėjo, kad per projektų, kuriuos atliko žmonos projektavimo firma, svarstymą jis dažniausiai nusišalina.
V.Mureikienės firma „Archibalt” projektavo senamiestyje prie Danės upės statomus Jono namus, pagarsėjusį bendrovės „Baltisches Haus” prekybos ir pramogų kompleksą Klaipėdos universiteto teritorijoje, vadinamąjį „Studlendą”. Pats A.Mureika ir K.Vaitekūnas buvo Klaipėdos rajono bendrojo plano bendraautoriai.
Meras pažeidė etiką
Įvairių kaltinimų piktnaudžiavimu sulaukė ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius. Oponentams užkliūva tai, kad jis valdo per 73 proc. bendrovės „Klaipėdos monolitas” akcinio kapitalo. Praėjusių metų lapkričio mėnesį R.Taraškevičiaus dalyvavimas Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose svarstant žemės sklypų, kuriuose statybos darbus vykdo ši bendrovė, detaliojo plano projektą ir mero pirmininkavimas miesto tarybai priimant detalųjį planą patvirtinusį sprendimą sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Meras R.Taraškevičius neinformavo tarybos narių apie turimas akcijas ir nenusišalino nuo minėto detaliojo plano svarstymo, todėl nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.
Trukdo dirbti
Nors kai kurie vietos verslininkai įsitikinę, kad rangovu pasamdžius bendrovę „Klaipėdos monolitas” darbai judės daug sparčiau, R.Taraškevičius tokias kalbas vadina spekuliacijomis. Jo teigimu, „Klaipėdos monolitas” – paprasčiausia statybų firma, turinti užsakymų ne tik Klaipėdoje, bet ir sostinėje. Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose, mero teigimu, viskas vyksta skaidriai, mat juose kaip įprasta dalyvauja žurnalistai, kurie taip pat neblogai išmano šią sritį.
Meras įsitikinęs, kad minėti kaltinimai – prasimanymai, kuriuos skleidžia į aukštus postus pretenduojantys politikieriai. Pasak R.Taraškevičiaus, vienas smarkiausių jo oponentų – pernai rugsėjį iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo pareigų atleistas Naglis Puteikis.
„Manau, kad jis labiausiai ir drumsčia vandenį, – LŽ sakė R.Taraškevičius. – Nuolatiniais kaltinimais, spaudimu jis nori sukurti tokią atmosferą, kad aš neapsikentęs viską mesčiau ir palikčiau mero kėdę. Jis ir dar kai kurie politikai pageidautų, kad dalyvaučiau Seimo rinkimuose ir išvažiuočiau į Vilnių. Manau, kad N.Puteikis jau mato save mero kėdėje, todėl jam esu nepageidaujamas. Nors per tarybos posėdžius kartais tenka iš visų jėgų stengtis nepasiduoti provokacijoms, kol kas šio darbo tikrai neketinu palikti ir į Seimą nevažiuosiu.”
R.Taraškevičius tikino, kad N.Puteikis į savivaldybės administracijos patalpas ateina 8 valandą ryto ir tik po 17 valandos jas palieka. „Jis visą dieną vaikšto po kabinetus, reikalauja įvairiausių dokumentų, trukdo normalų darbą. Mūsų jau nebestebina nuolatiniai N.Puteikio raštiški reikalavimai raštu atsakyti į jo paklausimus. Taip pat nebesistebime, kai per vieną dieną jis sugeba parašyti aštuonis ir daugiau įvairiausių reikalavimų”, – kalbėjo meras.
Tačiau R.Taraškevičius pripažino, kad Architektūros skyriuje nebuvo deramos tvarkos. „Vienu metu jie turėjo per 150 dokumentų, kurių visi terminai jau buvo pasibaigę. Tačiau dabar atsilikimas mažinamas. A.Mureika turi žmogiškų trūkumų, yra arogantiškas su interesantais, tačiau vien už tai jo atleisti negalima. Kita vertus, jis – geras specialistas, kai kuriuos projektus išnarsto iki milimetro ir neleidžia nusižengti reikalavimams”, – sakė meras.
Kovotojas už tiesą
Mero rūstybę užsitraukęs N.Puteikis įrodinėja esąs vienas iš nedaugelio sąžiningų kovotojų už miestiečių teises, kurias esą gali pažeidinėti savivaldybės administracijos viršūnėlė.
Politikas taip pat aiškina, kad miestą valdo keli savivaldybės administracijos tarnautojai. Jie esą ir prastumia įvairiausius sprendimus, už kuriuos taryba, neturėdama laiko įsigilinti, visada nubalsuoja. „Toks mano dėmesys kai kam neparankus, – LŽ sakė N.Puteikis. – Todėl šiuo metu stengiamasi bet kokia kaina mane sukompromituoti ir eliminuoti iš tarybos. Pastarasis atvejis, kai buvo nutarta svarstyti mano elgesį Etikos komisijoje, tik parodo, kad su manimi norima susidoroti.”
N.Puteikis tvirtina į nemalonę patekęs dėl to, kad domisi, kaip naudojami miesto pinigai. Politiko manymu, blogiausiai šioje srityje tvarkosi Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus, paskui kurį esą driekiasi R.Taraškevičiaus šešėlis.
Galiausiai A.Šimkus pasiskundė Etikos komisijai. Šį tarnautoją įžeidė N.Puteikio žodžiai, ištarti balandžio 25 dienos tarybos posėdyje. „N.Puteikis įžeidė mane, sakydamas žodžius „vadinamojo savivaldybės tarnautojo koks stilius buvo, toks ir liko, toks pusiau reketininkas, durną veidą nutaisęs, reiškia, rankom pieštu kelio ženklu”, – rašoma A.Šimkaus skunde.
Tuo metu N.Puteikis šį tarnautoją kaltina tarybos narių klaidinimu.
Dabartinis miesto tarybos narys N.Puteikis į Klaipėdą atvyko lygiai prieš aštuonerius metus. Trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui jis buvo deleguotas į bendrovę „Klaipėdos laivų remontas”.
Pastaruoju metu N.Puteikis kaltintas dėl mėginimo prastumti partijos kolegai Henrikui Petrauskui priklausančios bendrovės „Baltijos aktima” statomo pastato detaliojo plano pakeitimus. Pagal planą sklype turėjo stovėti trijų aukštų pastatas su mansarda. Tačiau investuotojai pastatė keturių aukštų pastatą ir tik tada pradėjo taisyti detalųjį planą.