ES naujokės nori, kad blokas kurtų naują partnerystę su rytinėmis kaimynėmis

Europos Sąjungos (ES) naujokės iš centrinės Europos, kurioms vadovauja Lenkija, spaudžia bloką pasiūlyti glaudesnius ryšius rytinėms kaimynėms, kurie atitiktų planus dėl Viduržemio jūros regiono, sako diplomatai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kitą mėnesį per ES viršūnių susitikimą sieks susitarimo dėl glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina, Moldova, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir, jei vyktų politinės reformos, su Baltarusija.

Visos šios šalys yra buvusios sovietinės respublikos, kuriose Rusija stengiasi vėl įtvirtinti savo įtaką.

„Norėtume matyti, kaip ES plečia savo kontaktus ir su Rytais, kai … plečiami santykiai su Viduržemio jūros regionu”, – trečiadienį sakė vienas lenkų diplomatas.

Be jau egzistuojančių dvišalių santykių per Europos kaimynystės politiką, ES turėtų reguliariai rengti susitikimus su savo rytinėmis kaimynėmis, galbūt – iki viršūnių susitikimo lygio, sakė jis.

Kad „plėtros nuovargį” patirianti Vakarų Europa nesusierzintų, iniciatyvoje neraginama nė vienai rytinei partnerei suteikti ES narystės perspektyvos, nors Lenkija ir remia tokius Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos tikslus.

Vienas diplomatas iš Slovėnijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, patvirtino, kad lyderiai per birželio 19-20 dienomis vyksiantį viršūnių susitikimą drauge su pasiūlymu liepą sukurti Viduržemio jūros sąjungą aptars ir glaudesnius ryšius su rytinėmis kaimynėmis.

Europos Komisija antradienį pristatė savąją 27 narių ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos viziją. Ši Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) iniciatyva turi papildyti jau egzistuojančią Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystę.

Lenkija, Lietuva ir daugelis kitų centrinės Europos valstybių, kurios į ES įstojo 2004 metais ir kurias remia Šiaurės šalys, norėtų, kad blokas įkurtų panašų bendradarbiavimo forumą su rytinėmis kaimynėmis, kuris vadintųsi Rytų partnerystė.

Šis forumas sudarytų sąlygas reguliariems visų narių susitikimams, kurių tikslas būtų gerinti ekonominius mainus ir politinius ryšius, didinti ES paramą vystymo programoms ir sušvelninti reikalavimus dėl vizų.

Rusija į šį projektą nebūtų įtraukta. ES trečiadienį susitarė dėl mandato pradėti atskiras derybas su Rusija dėl plačios apimties bendradarbiavimo susitarimo.

Prancūzija, kuri antrąjį šių metų pusmetį vadovaus ES, planuoja pasiūlyti glaudesnius ryšius Ukrainai. Šios iniciatyvos kulminacija bus rugsėjį Kijeve įvyksiantis ES ir Ukrainos viršūnių susitikimas. ES šiemet pradėjo derybas su Ukraina dėl laisvosios prekybos pakto.

Pasak diplomatų, Didžioji Britanija ir Vokietija preliminariai remia Rytų partnerystės projektą, bet kai kurios pietinės ES narės – Italija, Ispanija ir Portugalija – jį vertina skeptiškai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.