Šiauliečiai, nepatenkinti dėl jiems po langais nutiesto kelio, įrodė, kad jis atsirado nelegaliai ir turi būti sunaikintas. Ši istorija – ne pačių geriausių mūsų tautinių bruožų iliustracija, kai vos keli žmonės šokdina nors ir nedidelę bendruomenę.
Šiaulių savivaldybė dar 2003 metais Medelyno mikrorajono gyventojų prašymu pripylė žvyro, skaldos ir 50 metrų pratęsė Anykščių gatvę. Ji sujungė Medvėgalio ir Birutės gatves. Taip vietos gyventojams atsirado galimybė patekti į asfaltuotą kelią.
Žmonės norėjo kelio, nes išvažiuoti iš šios mikrorajono dalies buvo sudėtinga. Mažas patobulinimas keliskart sutrumpino kelią vaikams iki mokyklos.
Tačiau du mikrorajono gyventojai, pro kurių namus ir buvo nutiesta gatvė, priešingai nei kiti žmonės, dėl to nenudžiugo. Jie ėmė kelti nepasitenkinimą padidėjusiu triukšmingumu, dulkėtumu ir apskundė miesto savivaldybę Šiaulių apylinkės teismui.
Atsirado ženklas
Teismas nustatė, kad pratęsdama gatvę Šiaulių savivaldybė nebuvo sutvarkiusi statybos leidimo, techninio projekto ir kitų dokumentų. Gatvės tiesimo darbai atlikti pažeidžiant reikalingas procedūras, todėl tai galima prilyginti nelegalioms statyboms.
Ieškovai pareikalavo išardyti nelegalų kelią, tačiau abi ginčo šalys sutiko, jog tai niekam nėra naudinga. Prieš kelias dienas Anykščių gatvės tąsa buvo pažymėta kelio ženklu „Pėsčiųjų ir dviračių takas”. Juo gali važiuoti specialusis transportas, greitosios pagalbos, policijos automobiliai.
„Byla baigta taikos sutartimi ir sprendimu uždrausti transporto eismą šia gatve”, – pripažino Šiaulių savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Žyvilė Rimšienė. Ji tikino, kad gyventojų poreikiai liko patenkinti – vaikai gali eiti į mokyklą, specialiajam transportui leidžiama pravažiuoti.
Vadino gudročiais
Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Pranas Uleckas piktinosi: „Reikia daryti taip, kad visiems būtų gerai. O dabar – du gudročiai sumanė, esą jiems kelio nereikia, nors prieš kelerius metus būriai žmonių atakavo savivaldybę – prašė pratęsti gatvę. Tokia problema kyla ir dėl to, jog anksčiau ten buvo Šiaulių rajono, o ne miesto žemė – kiekvienas tvoras tvėrėsi kaip panorėjęs.”
Gatvės ruožo tiesimas miesto biudžetui kainavo beveik 40 tūkst. litų.
Problemos neišnyko
Stuacija mikrorajone nepasikeitė. „Kelias į Birutės gatvę šiandien taip pat reikalingas kaip ir anksčiau, – teigė Medelyno seniūnė Vitalija Vilčiauskienė. – Rinkome parašus. Visi norime to kelio, tik du nenori. Paaiškino, kad dauguma tokių dalykų nesprendžia.”
Seniūnė pažymėjo, jog kai kuriems mikrorajono gyventojams dėl šio trumpučio gatvės ruožo kelias labai pailgėja. V.Vilčiauskienė tvirtino, kad dabar pėsčiųjų taku paversta gatvės dalis buvo suplanuota kaip kelias, vedantis prie gyvenamųjų namų Medvėgalio ir Anykščių gatvėse. Tačiau sovietmečiu kažkas planus iškraipė – neatsakingai apskaičiavo atstumą tarp gyvenamojo namo ir kelio.
Seniūnės manymu, nuo pastatytų ženklų ir taikos sutarties mikrorajono gyventojams geriau nebus. Kai kurie žmonės savo namų ribas pažymėjo dideliais akmenimis, nes ties siaurais ir stačiais posūkiais manevruojantys vairuotojai dažnai išversdavo tvoras.
Žiemą netrūksta ir dramatiškų situacijų – išvažiuojant iš mikrorajono reikia kilti į gana stačią įkalnę. Automobiliai dažnai pradeda slysti atbulomis. Šioje įkalnėje, prie vienintelio išvažiavimo iš Medelyno mikrorajono dalies, susidaro transporto grūstys – tarsi miesto centre.