Memorandumas „Apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją”

Lietuvos okupacija ir aneksija bei penkis dešimtmečius trukęs okupantų viešpatavimas – visuotinai pripažįstami istorijos faktai. Tačiau Lietuvoje tolydžio atsiranda norinčių juos dar kartą patvirtinti, ypač – kai kuo nors suabejojama Maskvoje. Ten, ko gero, nuolat rasis vis naujų abejojančiųjų. Ar mes nuolat šoksim juos auklėti? Susidaro įspūdis, kad politikavimas spekuliuojant Molotovo-Ribentropo paktu, Antruoju pasauliniu karu ar ieškant „papildomų argumentų” Lietuvos okupacijai patvirtinti (vienoje pusėje) arba paneigti (kitoje pusėje) yra naudingas abiejų pusių populistams ir demagogams, bet nenaudingas nei lietuviams, nei rusų tautai.

Lietuvos okupacijos juridinė data nekelia abejonių: tai 1939 metų rugpjūčio 23-ioji, TSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties ir ją lydinčio slaptojo protokolo, arba Molotovo-Ribentropo pakto, pasirašymo diena: „Pasirašydami Vokietijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos nepuolimo sutartį, abiejų šalių pasirašiusieji įgaliotiniai apsvarstė abipusių interesų sferų pasidalijimo Rytų Europoje klausimą. Apsvarsčius sutarta: jeigu srityse, įeinančiose į Pabaltijo valstybių sudėtį (Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje), vyktų teritorinis ir politinis pertvarkymas, šiaurinė Lietuvos siena taps Vokietijos ir TSRS interesų sferų siena. Tuo pačiu abi šalys pripažįsta Lietuvos interesus Vilniaus kraštui. Jei teritorinis ir politinis pertvarkymas įvyktų Lenkijos valstybei priklausančiose srityse, Vokietijos ir TSRS interesų sferų siena eis maždaug Narevo, Vyslos ir Sano upėmis. Klausimas, ar abiejų šalių interesams pageidautinas nepriklausomos Lenkijos valstybės išlikimas ir kokios bus šios valstybės sienos, gali būti galutinai išspręstas tik toliau rutuliojantis politiniams įvykiams. Bet kokiu atveju abi vyriausybės šį klausimą spręs draugiško susitarimo būdu.” 1939 m. rugsėjo 28 d., dvi paros po Varšuvos kapituliacijos, Molotovas ir Ribentropas pasirašo papildomą protokolą, kuriuo Lietuva padalijama į Vokietijos ir TSRS zonas, o 1941 m. sausio 10 d. – dar vieną slaptą protokolą, kuriuo Vokietijos sau prisiskirtoji Lietuvos dalis parduodama Tarybų Sąjungai už 7,5 milijono aukso dolerių. Tai – okupantų operacijos. Jeigu to nepripažįstama, gal visa tai norima laikyti ta legalia tarptautine teise, kuria norėtų remtis abejojantieji?

Piktavališkų traktuočių gali būti tuo atveju, jeigu Molotovo-Ribentropo paktas nelaikomas neteisėtu. Tačiau jo neteisėtumas ir okupacinis pobūdis tarptautiniu lygiu buvo pripažintas dar1989 m. gruodžio 24 d. antrojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nutarime „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 m. nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo”. Čia konstatuota, kad „TSRS ir Vokietijos „interesų sferų” ribos ir kiti veiksmai teisės požiūriu prieštaravo trečiųjų šalių suverenumui ir nepriklausomybei”. Tai reiškia, kad visi iš tos sutarties išplaukę abiejų valstybių veiksmai Lietuvos atžvilgiu buvo juridiškai nelegalūs, nes buvo minėtos sutarties politinės, juridinės ir karinės eksplikacijos. TSRS ir Lietuvos „savitarpio pagalbos” sutartis, be to, pasirašyta žinant TSRS kariuomenę į Lietuvą įeisiant bet kuriuo atveju.

Visu tuo remiantis 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų savo pirmuoju straipsniu konstatavo: „Aukštosios Susitariančios Šalys pripažįsta viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą.”

Kai šių metų pradžioje iškilo klausimas, ar vykti į pergalės prieš fašistinę Vokietiją metinių minėjimą Maskvoje, ar ne, problema galėjo būti išspręsta be tokių kankinančių apmąstymų, jeigu būtų atsižvelgta į tą faktą, jog Vakarai ir Rytai nuo seno pergalę mini ne tą pačią dieną, taigi, savo pergalės dieną iš principo gali turėti ir Lietuva. Tai tuo labiau logiška, nes tik trys Baltijos šalys po Antrojo pasaulinio karo teliko okupuotos, o okupacinę kariuomenę privertė pasitraukti savo jėgomis – kariaudamos partizaninį karą po Antrojo pasaulinio, kęsdamos tremtį ir politinius kalėjimus, praliedamos savo kraują Nepriklausomybės įtvirtinimo dienomis. Taip, JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija bei Vatikanas niekada nepripažino Baltijos šalių įjungimo į TSRS teisėtumo, kėlė Baltijos laisvės bylą tarptautinėje arenoje, tačiau su okupacine kariuomene Lietuva susidorojo pati. Tai buvo galutinė jos pergalė ir Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Ar dėl to dvejota ir bijota atsisakyti dalyvavimo Vladimiro Putino Rusijos šventėje?

Atsitiko dar blogiau. Svarstybų dalyvauti ar nedalyvauti stalinėjimo šventėje įkarštyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pakišo mintį, kad Rusija privalo dar kartą pripažinti Lietuvos okupaciją bei atsiprašyti. Skandalo dėl KGB rezervistų atmosferoje tai atrodė labai patriotiška, tačiau Lietuvai baigėsi tuo, kad Rusijos Dūma ėmėsi peržiūrėti oficialią Rusijos poziciją Baltijos šalių okupacijos klausimu, o mums teko kreiptis į Europos ir JAV institucijas užtarimo. Jį gavome. Tačiau daugiau kaip 70 procentų Rusijos gyventojų Lietuvą dabar jau laiko maža pikta priešiška valstybe. Šito ir siekta? Toks klausimas peršasi, kad ir labai nenorom, nes atsisakymas vykti į okupacinės Raudonosios Armijos pergalių prieš fašistinę Vokietiją minėjimą visiškai nereikalavo to politinio triukšmo, kuriuo jis buvo apsuptas.

Rugpjūčio 23-ioji, kai 1939 metais buvo pasirašytas nusikalstamasis dviejų diktatorių sandoris, juridiškai pradėjęs Lietuvos (taip pat Latvijos ir Estijos) okupaciją ir aneksiją, mums yra vienareikšmė okupacijos juridinės pradžios data.

Mūsų juridinis sprendimas iš okupacijos išsivaduoti buvo padarytas 1990 metų kovo 11 dieną.

TSRS juridiškai okupacinių pretenzijų atsisakė 1991 m. rugsėjo 6 d., pripažindama atkurtąją Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacija – 1992 m. gegužės 4 d. Lietuvai okupacija realiai baigėsi 1993 m. rugpjūčio 31 d., kai iš jos teritorijos pasitraukė paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis ir Rusija nebeteko savo 1939 metais virš Lietuvos galvos pakelto okupacijos įnagio.

1939 m. rugpjūčio 23 d. pradėtoji Lietuvos okupacija juridiškai, politiškai ir militariškai įveikta. O morališkai?

Lietuvos centro partija