Policininkai piktinasi, kad ilgus mėnesius jų ieškoti nusikaltėliai gavę minimalias bausmes netrukus vėl atsiduria laisvėje.
Anksčiau tris kartus teistas vilnietis, per ganėtinai trumpą laiką sugebėjęs įvykdyti penkis plėšimus ir keturias vagystes, vėl atsidūrė už grotų. Šįkart teismas jį nubaudė dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Pareigūnai neabejoja, kad į laisvę jis išeis dar anksčiau. „Vis tuos pačius gaudome, – piktinosi vieno Vilniaus komisariato vadovas. – Tuščiai dirbame.”
Žmonės skundžiasi.
Sostinės 3-iojo policijos komisariato vadovė Liucija Borusevičienė sutiko su kolegomis. „Ši politika pradėta vykdyti po 2003-iųjų reformos. Mes sugauname, o jie netrukus vėl atsiduria laisvėje ir iš mūsų šaiposi”, – sakė viršininkė. Ji pabrėžė moralinę problemą – nukentėjusieji mato, kad jų skriaudėjai netrukus grįžta į laisvę ir iš jų juokiasi.
„Tenka dalyvauti susitikimuose su gyventojais. Kaskart sulaukiame panašių priekaištų. Be to, ir komisariato darbuotojai nuolat ateina skųstis. Aš galiu tik paaiškinti, kad teisingumą vykdo teismai. Mūsų darbas įrodyti nusikaltimą ir sulaikyti įtariamąjį”, – LŽ sakė Vilniaus 7-ojo komisariato viršininkas Gintaras Barzdukas. Jo įsitikinimu, bent jau už kai kuriuos nusikaltimus, pavyzdžiui, susijusius su prievarta prieš nepilnamečius, reikia bausti itin griežtai.
Politikų brokas
Visi teismai dažnai sulaukia bylas prižiūrinčių prokurorų skundų dėl per švelnios bausmės. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius čia įžvelgia daugiau ne teismų, o politikų darbo broką. „Jie patys balsavo, kėlė rankas už tokius įstatymus, o dabar piktinasi, kad teismai skiria tokias bausmes”, – kalbėjo prokuroras. Jam nepatinka ir tai, kad nuo 2003-iųjų galiojančiame Baudžiamajame kodekse beveik neliko bausmės „nuo – iki”. Kodekse rašoma „iki 8 metų”, „iki 6 metų” ir t. t. Teisėjai nenusižengia įstatymui, skirdami minimalias bausmes. Išimtis tik kai kurie straipsniai. Pavyzdžiui, nužudymas – nuo 5 metų. Tad mažiau galima skirti tik išimties tvarka.
Pasak R.Jancevičiaus, kur kas didesnį nerimą kelia nuolatinis paleidimo prieš laiką taikymas. Būna, kad žmogus jau turi krūvą teistumų, tačiau vis tiek išleidžiamas neiškalėjęs skirto laiko. Tokie, R.Jancevičiaus manymu, tikrai turėtų atsėdėti „nuo skambučio iki skambučio”.
Atstumtieji – agresyvūs
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis įsitikinęs, kad bausmių griežtinimas efekto neduoda. Jis teigia suprantąs nukentėjusiųjų pasipiktinimą, bet nepritaria daugumos policininkų nuomonei, esą žmogų už grotų reikėtų laikyti kuo ilgiau. „Dar reikia pasižiūrėti, kokius nusikaltimus tie į laisvę išėję žmonės padaro. Juk ne tas pats, ar jis žmogų nužudė, ar parduotuvėje dešros gabalą nugvelbė”, – sakė P.Borkovskis. Jo manymu, bausmės nėra pernelyg mažos. Blogai, kad nėra jokios resocializacijos sistemos. Niekas išėjusiam į laisvę žmogui nepadeda, atvirkščiai – visi žiūri į jį su panieka ir neapykanta. „Bausmės neišvengiamumas turi būti, bet tik ne nepagrįstas griežtumas. Ir būtina pagalba vėliau įsitvirtinti gyvenime. Suprantu, kad daug kas man papriekaištaus, esą mums niekas nepadeda, o čia kažkokie nusikaltėliai. Bet atstumti visuomenės jie tik tampa agresyvesni, labiau linkę nusikalsti”, – pabrėžė teismo pirmininkas.