Žemę Kauno mieste atgavo vos daugiau nei pusė pretendentų

Pagal prašymų pateikimo datą sudarytame bendros eilės sąraše šiuo metu įrašyta daugiau nei keturi tūkstančiai piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę Kauno miesto ribose.

Kaip informavo Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausioji specialistė Vilma Kasperavičienė, šiuo metu nuosavybės teisės į žemę Kaune atkurtos 53,4 procento prašymus pateikusių piliečių. Apskrities kaimiškose vietovėse liko mažiau nei du procentai piliečių, kuriems neatkurtos nuosavybės teisės į žemes.

Kaimo vietovėje dar yra laisvų, galimų grąžinti sklypų Jonavos, Kėdainių, Kaišiadorių, Prienų ir Raseinių rajonuose. Tačiau daugeliu atvejų pretendentų į žemę netenkina siūlomų imti sklypų kokybė.

Miesto ribose, atrodo, dėl žemės kokybės problemų nebūtų, bet nėra pačios žemės. Kauno apskrities viršininko Romualdo Morkevičiaus įsitikinimu, jos dar būtų galima surasti bent tūkstančiui savininkų.

Kauno miesto savivaldybės administracija praėjusių metų birželio 1 dienai buvo raštu įsipareigojusi pateikti apskrities administracijai apie 900 naujų žemės sklypų, kuriuos galima perduoti neatlygintinai eilėje laukiantiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Iki šiol tai nepadaryta. Kol kas pateikta tik mažiau nei pusė žadėtųjų sklypų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pripažino, jog vien iš vadinamųjų likučių (iki keturių arų dydžio sklypelių) Kauno miesto teritorijoje susidarytų apie 80 ha laisvos žemės. Tačiau kol kas nedideli sklypeliai tik prijungiami prie greta esančių sklypų.

ELTA primena, jog korupcijos skandalas Kaune, įtraukęs ir savivaldybės, ir apskrities veikėjus, kaip tik ir kilo dėl mažutėlio žemės ruoželio, miesto centre prijungto prie dviem verslininkėms priklausančios statybvietės.

Seniai žinodama, kad žemės visiems neužteks, Kauno apskrities viršininko administracija siūlo tiems, kurie eilėje įrašyti didesniu nei tūkstantiniu, numeriu, aktyviau rinktis jiems priimtinus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Vietoj mieste jų tėvų ar senelių turėtos žemės dabar siūloma tenkintis lygiaverčiu žemės sklypu kaimo vietovėje, arba pasirinkti atlyginimą vertybiniais popieriais.

Beje, tie siūlymai nėra populiarūs. Neretas atvejis, kai iš savininkams grąžinamų namų iškeldinami buvę nuomininkai pageidauja ne kito buto, bet namui statytis tinkamo žemės sklypo Kauno mieste.

Šiuo metu nauji žemės sklypai siūlomi beveik trims dešimtims savivaldybės garantijas turinčių piliečių, kurie išsikelia iš savininkams grąžinamų namų, ir savininkams, kurie už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą pageidauja atlygio žeme. Jei jie siūlymų nepriims, žemės sklypai teks tiems, kurie laukia jų bendroje eilėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.