Tik rūpestingai prižiūrimos rožės gausiai žydi

Žinomi rožių augintojai Ona ir Ričardas Elijošiai pataria rožių augintojams, kokių darbų vasarą negalima pamiršti rožyne, kad rožės džiugintų jų augintojus iki vėlyvo rudens

Rožės mėgsta drėgmę

Rožes geriausia lieti ryte arba vakare, po to dirvą atsargiai išpurenti ir apmulčiuoti. Suaugusios rožės turi ilgas šaknis ir vandenį paima iš gilių dirvos sluoksnių. Todėl jos laistomos retai (maždaug kartą per savaitę, nelygu koks oras), bet gausiai. Dažnas ir negilus laistymas nenaudingas ir net kenksmingas.

Paprasčiausia laistyti laistytuvu, nuėmus jo galvutę. Lieti reikia ne į krūmo centrą, o laistyti žemę aplink krūmą, stengiantis nesušlapinti jo lapų ir žiedų. Praverstų aplink krūmą ar kelis krūmelius iš žemių padaryti neaukšti borteliai, kad vanduo nenubėgtų. Geriausiai laistyti lietaus ar natūralių telkinių vandeniu (laistant vandentiekio vandeniu, reikia jį prieš tai palaikyti bent pusvalandį, kad įšiltų ir išgaruotų chloras).

Dirvą reikia purenti ir mulčiuoti

Viršutinis dirvos sluoksnis apie rožių šaknis visą laiką turi būti purus ir neapaugęs piktžolėmis. Išpurenta dirva geriau praleidžia vandenį ir orą, todėl geriau vystosi ir šaknų sistema, ir nauji ūgliai. Dirva purenama paliejus ar po stipraus lietaus, patręšus, rudenį nukirpus nužydėjusius žiedynus, prieš uždengiant rožes žiemai.

Labai naudinga rožes mulčiuoti. Mulčiavimas – tai dirvožemio padengimas 4-8 cm. storio organine medžiaga. Geriausiai – nurūgštintomis durpėmis (pavyzdžiui, „Durpeta”), geru sodo kompostu, susmulkinta medžių žieve, perpuvusiu raguočių mėšlu, perpuvusiais lapais (miško), medžio drožlėmis. Mulčius neleidžia greitai išgaruoti drėgmei, esant lietingam orui neužsistovi vanduo, šildo dirvą, mažina piktžolių ir padidina dirvoje humuso kiekį. Dėl minėtų priežasčių rožių krūmeliai papildomai maitinasi, mažiau serga grybelinėmis ligomis.

Prieš mulčiuojant reikia išnaikinti piktžoles, gausiai palieti, įterpti trąšų, o rudenį mulčiaus sluoksnį atsargiai įterpti į dirvą maždaug 2 cm gylyje ir iš naujo mulčiuoti.

Genima visą vasarą

Rožes reikia genėti visą sezoną. Genėjimo tikslas – kiekvienais metais pašalinti senus ūglius ir stimuliuoti sveikų, jaunų ūglių vystymąsi. Vasarą nukarpomi peržydėję žiedai, iškarpomi silpni, akli (ūgliai, kurių viršūnėse nesusiformuoja pumpuras), taip pat kreivi ir seni, neproduktyvūs ūgliai. Kerpama virš antro ar trečio lapo su gerai išsivysčiusia akute, nukreipta į krūmo išorinę pusę. Tokiu būdu skatinami augti nauji, stiprūs ūgliai. Negalima kirpti žiedo su ilgu kotu iki pat krūmelio apačios, nepaliekant stiprios akutės, iš kurios galėtų išaugti naujas ūglis. Parko, pusiau laipiojančių ir laipiojančių rožių senos, silpnos ir pažeistos šakos tik pašalinamos. Kamieninės rožės genimos priklausomai nuo įskiepytos rožių grupės ir veislės, taip pat iškarpomi visi ūgliai, augantys į krūmo karūnos vidų.

Taip pat viso sezono metu reikia neužmiršti iškarpyti laukinių ūglių, atimančių daug maisto medžiagų iš kultūrinių ūglių. Karpoma aštriu sekatoriumi, nes buku, atšipusiu sekatoriumi perspaudžiamas ūglis, pjūvis būna nelygus, „išplėštas”, blogai gyja, į žaizdą gali patekti infekcija.

Nemėgsta „badauti”

Rožės yra labai jautrios maisto medžiagų trūkumui. Pirmi „badavimo” požymiai yra šie: smulkūs, nekokybiški žiedai, smulkūs ir blyškūs lapai, sulėtėjęs augimas, ploni ir silpni stiebai, neatsparumas ligoms, sausi, susiraitę lapų kraštai. Daugumos rožių ūgliai per vegetacinį laikotarpį atauga 3-4 kartus, todėl jų normaliam augimui užtikrinti reikia, kad dirvoje būtų pakankamai atitinkamų maisto medžiagų. Per sezoną rožės tręšiamos 5-7 kartus organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Iš organinės kilmės trąšų rožėms geriausiai tinka raguočių mėšlas, pelenai. Perpuvęs raguočių mėšlas įterpiamas į dirvą ir turi ilgalaikį poveikį. Šviežias mėšlas užpilamas vandeniu santykiu 1:2 ir parauginama 12-14 dienų. Laistyti, į 10 l talpos kibirą vandens įpylus 1 l paraugintų srutų ir įdėjus valgomą šaukštą (10 g) kalio salietros. Pelenus galima išbarstyti arba dar geriau – sumaišyti su mėšlu arba kompostu ir įterpti į dirvą.

Iš mineralinių trąšų geriausia naudoti kompleksines.

Vasarą ir rudenį puola ligos

Rožės, kaip ir visa kas gyva, turi priešų. Pavasarį šias gėles puola kenkėjai, o vasarą ir rudenį – ligos.

Nuo grybinių ligų naudojami fungicidai. Galima naudoti senus (Bordo skiedinys, vario oksichloridas, fundazolas) ir naujus (efektorius, previkuras, dakonilas, kanditas, ditanas, euparenas, penkocebas, akrobatas, čempionas, topazas, skoras, impaktas ir kt.) preparatus. Naudojant bet kuriuos fungicidus, reikia atidžiai perskaityti instrukciją, nes vieni geriau įveikia vienokias, kiti – kitokias ligas. Pavyzdžiui, previkuras gerai tinka pašaknio ligoms, netikrajai miltligei gydyti, dirvai dezinfekuoti; efektorius – nuo puvinių ir lapų dėmėtligių; topazas, skoras, kanditas – nuo tikrosios miltligės.

Nederėtų pamiršti ir paties svarbiausio darbo vasarą rožyne – rasti laiko pasėdėti šalia rožių, pasigėrėti jų žiedais, pasimėgauti skleidžiamu aromatu.

Virginija Skučaitė