Būsto rinkai įjungus stabdį, be darbo lieka vis daugiau statybininkų ir smulkiųjų įmonių, vykdžiusių stambiųjų bendrovių užsakymus. Be to, smulkieji neturi daug galimybių mestis į kitus statybų sektorius.
Pasikeisti nelengva
Specialistai prabilo, kad statybų įmonėms artimiausiu metu teks pakeisti veiklos pobūdį ir persiorientuoti į kitus nekilnojamojo turto sektorius. Tačiau tai padaryti nebus taip paprasta, ypač smulkiesiems rinkos dalyviams.
Nemažai kalbėta apie tai, kad išlieka didelė komercinių, sandėliavimo, logistikos statinių paklausa, esą būtent čia užuovėją galėtų rasti statybos įmonės. „Viskas priklauso nuo ūkio plėtros tempų. Jei ūkis toliau augs pakankamai sparčiai, sakyčiau, kad biuro patalpų paklausa didės. Tačiau jei ekonomikos augimas sulėtės, naujų komercinių patalpų nebereikės, nes įmonės taupys. Jei sumažės gyventojų perkamoji galia, nebereikės statyti tiek daug naujų prekybos centrų” , – svarstė Vadimas Titarenko, banko „DnB Nord” prezidento patarėjas.
Jis pripažįsta, kad menkas apsirūpinimas būstu niekur nedingo, gyventojai tiesiog nebeįperka stogo virš galvos. „Būsto rinkoje atsirado perteklius, bet jei kainos sumažėtų, paklausa vėl išaugtų”, – sakė analitikas.
Pastatyta daugiau
Dar praėjusiais metais imta kalbėti, kad statybų įmonės atsisako naujų būsto projektų ir stabdo jau pradėtus, tačiau šių veiksmų imtasi tik antrąją 2007 m. pusę.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį pastatyta 3,2 tūkst. naujų butų – net 40 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Daugiausia statybų vyko Vilniuje, čia pastatyta daugiau nei 70 proc. visų naujų butų, Klaipėdoje ir Kaune statybviečių buvo mažiau, šiuose miestuose naujų butų pastatyta atitinkamai 11 ir 8 proc. Kaip žinia, į statistikos duomenis nauji butai įtraukiami tik juos visiškai pabaigus ir gavus leidimus eksploatuoti, taigi praėjus nemažai laiko nuo realių darbų pabaigos.
Miglota viltis
Statybų sektoriaus atstovų viltys buvo siejamos su ES fondų pinigais. Tačiau jie pirmiausia nukreipti į kelių infrastruktūros plėtrą. „Jei statybų įmonė, stačiusi namus, gali be problemų imtis komercinės paskirties statinių, tai pradėti statyti kelių ar tiltų ji taip paprastai negalės”, – kalbėjo V.Titarenko.
„Danske Bank” analitikės Violetos Klyvienės teigimu, iš ES ateinantys pinigai neša gerokai mažesnes pajamas nei disponavo būsto paskolomis maitinamas nekilnojamojo turto sektorius.
Be to, Lietuva ir tų pačių lėšų nesugeba tinkamai panaudoti. „ES parama išliks svarbiu veiksniu. Tačiau daug kas priklauso, kaip mums pavyks ją panaudoti. 2004–2006 m. Lietuva buvo viena lėčiausiai paramą įsisavinusių šalių. Jei mums pavyktų ES paramą panaudoti taip, kaip sekasi estams ar latviams, turėtume didesnį ekonomikos augimą”, – kalbėjo specialistė.