Pastangos išsaugoti privatumą, nepaisant aukštesnių namų kaimynystės, visiškai pasiteisino
Vis brangstančioje miesto žemėje būstus besistatantys kauniečiai susiduria su tuo pačiu galvosūkiu – kaip, išėjus į savo privačią erdvę, kruopščiai puoselėjamą kiemą, nepasijusti lyg ant delno. Aklinos tvoros ir tankios gyvatvorės visiškai nuo to negelbsti. Iš antrojo ar trečiojo aukšto kaimynai gali matyti viską.
Nepiktybiški, bet nepageidautini
Dauguma kaimynų gyvenimą stebi nenoromis, negi, vos jiems išėjus į kiemą, skubės užsitraukti tankias užuolaidas. Pomėgį regėti, kaip žmonės rengiasi kepti kepsnius ar priima saulės vonias, turi nedaugelis, tačiau galimi stebėjimo objektai visais atvejais jaučiasi nejaukiai. Ką daryti, jei savame kieme nori privatumo?
Net ir didelis sklypas iš aukštesnio namo yra lengvai apžvelgiamas, todėl dešimtys tūkstančių litų, investuojami į papildomus žemės arus, ne visuomet pasiteisina. Kur kas efektyvesnės yra architektų gudrybės. Prieš pradedant projektuoti statinį išsakytas pageidavimas verčia pasukti galvą ir būna įgyvendintas.
Neekonomiško, bet labai patogaus gyventi vieno aukšto namo panorusi šeima, apsidairiusi Vytėnuose įsigytame sklype, suprato, kad atriboti savo gyvenimą nuo svetimų žvilgsnių bus sunku.
Architektas Astijus Taujanskas pažadėjo ta tema pagalvoti ir po kiek laiko pasiūlė dviejų fligelių namą su vidiniu V formos kiemeliu. Kitoje vietoje pastačius sienelę su ertmėmis, kurioms vietos parinktos gerai išstudijavus kaimyninių namų išsidėstymą, kiemas tapo kur kas privatesnis. Šeimininkai juo patenkinti.
Dvi namo dalys
Viena 240 kvadratinių metrų ploto namo dalis skirta viešam gyvenimui, o kitoje įrengti keturi miegamieji ir „šlapioji zona”, – sanitarinis mazgas, vonia, pirtis. Viešojo gyvenimo dalyje sukurta bendra gyvenamojo kambario, valgomojo ir virtuvės erdvė, kurios bendras plotas yra apie 100 kvadratinių metrų.
„Tai erdvus variantas, ploto skirta daugiau, nei būtinai reikia. Virtuvę galima atskirti sustumiama stiklo pertvara, kita sienelė atskiria valgomojo zoną. Ji nėra aklina iki pat lubų, viršuje – stiklas. Ant tos sienelės pagal šeimininkės sumanymą turi atsirasti meniškas gobelenas. Tai ne tik dekoratyvu, bet ir funkcionalu, į tokią sieną malonu atsiremti”, – pasakoja architektas.
Šeimininkai, gerbiantys šeimos tradicijas, valgomajame pastatė senus restauruotus baldus, kuriais naudojosi ankstesnė šeimos karta. „Moderniame interjere tokie baldai atrodo labai įdomiai ir tarsi sušildo”, – sako A.Taujanskas, kuriam labai patiko galimybė paeksperimentuoti projektuojant šį būstą.
Name įrengtos kelios modernios vėdinimo sistemos. Norint paslėpti oro kondicionavimo ir ventiliacijos sistemų „tarnybinę” dalį, teko įrengti karnizus jai paslėpti, jie buvo panaudoti ir kaip konstrukcijos apšvietimui. Jam pasitelktos ir paties namo konstrukcijos – medinės sijos, kurie palikti atviri. Lubos beveik sutampa su stogo konstrukcijomis, todėl viduje labai daug erdvės. Nors išorėje namas atrodo nedidelis, aukščiausioje vietoje viduje – net 4 metrai.
Praktinės pamokėlės
Svetimi namai daugeliui yra įdomūs ne dėl tuščio smalsumo, o siekiant pasinaudoti patirtimi ir pasisemti gerų idėjų. Šiuo atveju „akmenėlis” į gipsokartonio konstrukcijų daržą.
Šio namo statybai panaudotos kokybiškos ir brangios medžiagos – vokiškos klinkerio plytos ir specialūs joms skirti skiediniai. Vidinėms pertvaroms – lietuviški keraminiai blokeliai.
„Žmonės, galvojantys, kad būstas yra ne tik ilgalaikė investicija, bet ir turi būti maksimaliai ekologiškas, renkasi natūralias medžiagas. Gipskartonio konstrukcijos kai kuriose vietose neišvengiamos, jos pigios ir darbai vyksta greitai, tačiau gyvenamiesiems namams vis dažniau naudojamas molis ir tinkas”, – komentuoja architektas, nors primena, kad gipso konstrukcijų gamintojai taip pat kalba apie jų ekologiškumą.
Tačiau taip name atsiranda papildomų metalo konstrukcijų, o gipso milteliai juk kažkuo yra suklijuoti. Laiko patikrintos natūralios medžiagos, molis, kalkės ir žvyras šia prasme yra patrauklesnės.
A.Taujansko teigimu, virtuvę nuo kitų patalpų atskirti dažnai tenka ne dėl kvapų, bet dėl garsų. Jei ten šeimininkaujama, naudojami kokie nors prietaisai, kitoje būsto dalyje jie yra labai girdimi, nes sustiprėja dėl garsą atspindinčių konstrukcijų. Tuomet reikėtų panaudoti daugiau minkštų, garsą sugeriančių medžiagų.
Atvira virtuvė, su galimybe ją esant reikalui atskirti, renkamasi tuomet, kai joje šeimininkauja tik šeimos nariai. Jei yra samdomas aptarnaujantis personalas, virtuvę siekiama izoliuoti ir ji tampa nematoma.
Komfortiškam miegamajam reikėtų skirti apie 16 kvadratinių metrų ploto ir nestatyti jame spintos. Tik lovą, nedidelę komodą ir kelis fotelius. Šalia miegamojo turėtų būti drabužinė – bent 8 kvadratinių metrų dviem asmenims. „Šlapiajai” zonai – sanitariniam mazgui, voniai, dušui ir pirčiai reikia dar bent 15 kvadratinių metrų ploto. Ši erdvė paprastai nebeskirstoma į mažas patalpas, o tik vizualiai atskiriama. Maudantis vonioje žvilgsnis nenukrypsta į netoliese esantį unitazą, nes jis paslėptas už neaukštos sienelės.
Daiva Valevičienė