Įtariant buvusio motinos sugyventinio nužudymu sekmadienį į Kauno areštinę uždarytas Čekiškės (Kauno rajonas) P.Dovydaičio vidurinės mokyklos vienuoliktokas.
„Labiausiai šioje situacijoje gaila paties aštuoniolikmečio”, – vakar LŽ teigė Čekiškės seniūno pavaduotoja Dalė Savickienė. „Sunku buvo patikėti”, – taip sekmadienio vakare pasklidusią žinią apie vienuoliktoko sulaikymą komentavo P.Dovydaičio vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Juzefa Saltonienė.
Vakar su viltimi laukta velionio Arvydo Leskausko skrodimo išvadų. Gal besiginančio aštuoniolikmečio jam suduoti smūgiai nebuvo lemtingi? Seniūnijos bei pedagogų duomenimis, invalidumą turėjęs 44 metų A.Leskauskas sirgo ir tuberkulioze, ir kepenų ciroze.
Pasak seniūno pavaduotojos, tai, kas sekmadienio rytą įvyko Gegužėnų kaime, buvo įsisenėjusio konflikto tarp šio vyriškio bei buvusios jo sugyventinės vyriausio vaiko pasekmė. Su šia moterimi A.Leskauskas taip pat buvo sugyvenęs sūnų, kurį paliko vos poros metukų. Pastaruoju metu jis gyveno Kaune su kita moterimi. Su ja taip pat turėjo vaiką. Tačiau namas Gegužėnų kaime, kuriame liko gyventi jo sugyventinė su trim vaikais (du vyresnieji buvo nuo velionio vyro), priklausė A.Leskausko motinai. Kurį laiką ji taip pat gyveno Kaune, tačiau po insulto buvo atvežta į savo namą Gegužėnuose.
Grasino papjauti
Grįžus namo šeimininkei, vis dažnesnis svečias Gegužėnuose tapo ir A.Leskauskas, neva atvažiuojantis aplankyti motinos. Nors iš tikrųjų, kaip manoma, jam labiau rūpėjo buvusios sugyventinės vyresnių vaikų gaunama valstybės pašalpa už mirusį tėvą. Tai buvo pagrindinis šios šeimos pragyvenimo šaltinis. Už jauniausią, A.Leskausko sūnų, valstybė pašalpos nemokėjo. Tėvystės nepripažinęs tėvas nebuvo davęs jam ir savo pavardės, o motina teisybės neieškojo. Asocialiais apibūdinami visi šioje istorijoje minimi suaugusieji. Girtavo ir A.Leskauskas, ir jo motina, ir buvusi sugyventinė. Tačiau ši, anot seniūnijos darbuotojų bei pedagogų, vaikus prižiūrėjo, kartais prisidurdavo prie valstybės pašalpų padirbėdama pas ūkininkus.
Kaip po sekmadienio įvykių pasisuks šios šeimos gyvenimas, neaišku. Teigiama, kad ligota A.Leskausko motina nelabai suvokia, kas įvyko. Tačiau nežinoma kalėjime sėdinčio kito jos sūnaus reakcija. Teigiama, kad yra kalėjęs ir A.Leskauskas. Areštinėje atsidūręs vienuoliktokas yra pasakojęs, kad buvęs patėvis jam grasindavo: „Papjoviau vieną – papjausiu ir tave!”
Lemtingas konfliktas
Paskutinį savo gyvenimo savaitgalį A.Leskauskas taip ir neišsiblaivė, o būdamas girtas, jis tapdavo agresyvus. Visų LŽ kalbintų šią šeimą pažinojusių žmonių teigimu, mušdavo jis ir buvusią sugyventinę, o kai šią bandydavo užstoti vyriausias sūnus, vydavo jį iš namų.
Panašiai įvykiai klostėsi ir praėjusį savaitgalį. Eilinį kartą išvytas iš namų, vienuoliktokas pernakvojo pas kaimynus. Šie jį priėmė apie 1 valandą nakties. Rytą apie 9 valandą vaikinas nuėjo namo pasiimti daiktų. Netrukus įvyko lemtingas konfliktas.
Teigiama, kad visiškai girtas A.Leskauskas aštuoniolikmetį nusivijo kieman. „Aš vis tiek tave užmušiu!” – šaukė jis, bėgdamas paskui vaikiną. „Tai buvo būtinoji gintis”, – įsitikinę sulaikytą vaikinuką moraliai palaikantys kaimynai. Neva, atsisukęs į persekiotoją, jis besigindamas sudavęs kumščiu neblaiviam patėviui į veidą. Pasak aštuoniolikmečio, du kartus. A.Leskauskas liko gulėti ant pievutės.
Visi – už įtariamąjį
Pirminiais duomenimis, kad įvyko neatitaisoma nelaimė, sužinota ne iš karto. Palikęs gulintį A.Leskauską, aštuoniolikmetis su pora metu jaunesne seserimi puolė bėgti į už pusantro kilometro esančią Čekiškę – pas seniūnijos socialinę darbuotoją. Šiai, o ne motinai, jie pasipasakojo apie incidentą. Kai grįžo atgalios, A.Leskauskas tebegulėjo toje pačioje vietoje. Brolis su seserimi dar bandė jį pakelti, tačiau nepajėgė. Kilus įtarimui, kad vyriškis nebegyvas, vėl bėgta pas Čekiškėje gyvenančią socialinę darbuotoją. Ši iškvietė greitąją ir policiją.
Vakar atlikus A.Leskausko palaikų skrodimą, konstatuota, kad jo mirtis buvo smurtinė. Ar kreiptis į teismą dėl aštuoniolikmečio suėmimo, bus sprendžiama šiandien.
„Apie velionį negaliu pasakyti nieko gera”, – teigė visi LŽ kalbinti žmonės. Ir kaimynai, ir seniūnijos darbuotojai, ir pedagogai. „Aštuoniolikmetis – tikrai geras vaikas”, – tvirtino jie. „Per tuos porą metų, kai atvyko mokytis pas mus iš Kauno, jis nė karto neįsivėlė į jokį konfliktą. Nesame girdėję jo keikiantis ar pasakant kokį negražu žodį – turint galvoje aplinką, kurioje jis pastaruoju metu augo, buvo tikrai labai kultūringas ir mandagus”, – teigė J.Saltonienė. Ji pasakojo, kad tokia pati, kaip brolis, užguita ir pora metų jaunesnė jo sesuo. Mergaitė – vienintelė įvykusios tragedijos liudytoja.