Tikėtina, kad Lietuva atšauks savo veto deryboms dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, teigia Lenkijos šaltiniai.
Pasak naujienų agentūros „Reuters”, tai pranešė artimas šiam klausimui Lenkijos diplomatas. Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų mandato.
„ES užsienio reikalų ministrai gegužės 28-29 dienomis vyksiančiame jų susitikime, matyt, duos leidimą pradėti derybas su Rusija”, – sakė diplomatas, nenorėjęs atskleisti savo pavardės.
Anot pranešimo, manoma, kad ES ir Rusijos derybų mandato klausimą su Lietuvos puse ketina aptarti Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Sekmadienį Vilniuje derybų mandato klausimą su Lietuvos UR ministru Petru Vaitiekūnu aptars jo kolegos iš Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos.
Lietuvos diplomatas BNS šeštadienį sakė, kad jokių išankstinių susitarimų nėra ir pabrėžė, kad Vilniuje vyks konsultacijos.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Briuselis norėtų, kad derybos su Maskva prasidėtų birželio 26-27 dienomis vyksiančiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos” naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo. Tokia deklaracija paskatintų konstruktyvų Rusijos bendradarbiavimą su ES šalimis kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.