Vilniuje antrą kinų kvartalą kuriantys atvykėliai iš Azijos sodininkų bendrijos senbuvius stebina savo begaliniu baikštumu.
Naujasis kinų kvartalas kuriasi vienoje Visorių Sodų gatvių. Tai antras kinų kvartalas sostinėje. Pirmasis prieš kelerius metus atsirado Algirdo gatvėje, prie Kinijos ambasados pastato, rašo „Lietuvos ryto” priedas „Sostinė”.
Legaliai Vilniuje gyvenančių ir dirbančių kinų skaičius per dvejus metus išaugo dešimt kartų. 2006-aisiais šios tautybės asmenų buvo 26, dabar – jau 250.
Namas Visorių Sodų gatvėje, kuriame gyvena kinai, apjuostas aukšta tvora. Kiemo beveik nematyti. Kadaise pastatas, kuriame įsikūrė atvykėliai, buvo pirtis.
„Dėkojame Dievui ir visiems šventiesiems, kad dabar ten gyvena kinai. Dvejus metus tame name karaliavo iš Lenkijos atvykę darbininkai. Soduose sklido kirkinamų panelių riksmai, girtų lenkų riaumojimas”, – prisiminė vienas netoliese gyvenantis vilnietis.
Naujakuriais džiaugėsi ir kiti kinų kaimynai. Atvykėliai problemų nekelia, yra tylūs ir negirtuokliauja.
Dauguma užsienio šalių diplomatinių atstovybių įsikūrusios prestižinėse Vilniaus vietose. Tik Kinijos ambasada – išimtis. Ji yra Algirdo gatvėje, tarp bendrabučių ir senų daugiabučių namų. Tačiau tam yra paaiškinimas. Prie šios valstybės ambasadų dažniausiai įsikuria kinų kvartalai.
Algirdo gatvėje savo miestelį kuriantys kinai didelių problemų miestui taip pat nekelia. Policijos pareigūnai pastebėjo, kad jei kinai ir įkliūva, tai tik dėl to, kad aiškinasi santykius su savo tautiečiais. Dažniausiai jie kivirčijasi dėl skolų.
Migracijos tarnybos viršininko Gintaro Bagužio teigimu, oficialiai statybininkais Vilniuje dirbančių kinų beveik nėra. Daugiausia atvykėlių – virėjai.
„Blogiausia, kad kinai mėgsta apgaudinėti – su vienu pasu atvažiuoja keli žmonės. Šios tautybės asmenų veidai panašūs, todėl mūsų darbuotojams sunku atskirti. Iš pradžių Vilniuje legaliai apsigyvena vienas kinas, kuris savo pasą nusiunčia į tėvynę. Netrukus iš Kinijos su tuo pačiu dokumentu į Vilnių atvyksta kitas asmuo”, – pasakojo G.Bagužis.