Brangstanti energija ir gresianti krizė skatina įmones ieškoti inovatyvių sprendimų, kurie pirmiausia padėtų mažinti gamybos sąnaudas. UAB „Kietaviškių gausa” nusižiūrėjo vakariečių technologiją. Bendrovė planuoja gaminti elektros energiją ir ją parduoti netoliese įsikūrusiai gamyklai.
„Dujoms pabrangus beveik dvigubai – pelningai dirbti sudėtinga. Šie metai bus blogi. Tuo labiau kad žiemą buvo mažai saulės ir reikėjo daugiau elektros energijos augalams apšviesti”, – dienraščiui „Verslo žinios” sakė UAB „Kietaviškių gausa” (KG) direktorius Gediminas Rukša.
Šiluma bendrovė apsirūpina iš netoliese Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės.
Vadovas savo įmonei mato tik vieną išeitį – keisti daržovių auginimo technologiją. Planuojama iki 10 mln. Lt investuoti į kogeneracinius katilus, kuriuose deginamos dujos gamintų šilumą, išskirtų augalams reikalingą CO2 ir gamintų elektros energiją. Jos perteklių bendrovė tikisi parduoti.
„Parengėme studiją, pagal kurią apskaičiavome, kad uždarius Ignalinos AE ir pabrangus energijai elektros gamybos verslas taptų pelningas. Jau kreipėmės į banką ir tariamės dėl finansavimo”, – sako G. Rukša. Jis neslepia, kad iki pirmojo parduoto kilovato dar ilgas kelias – reikia išspręsti techninius klausimus ir išnarplioti teisinius niuansus.
Vilčių, kad planas pasiseks, suteikia Olandijos pavyzdžiai – šioje šalyje elektrą gamina dauguma šiuolaikiškai įrengtų šiltnamių ir tokia veikla jau seniai tapo verslu, teikiančiu papildomų pajamų.
„Nežinau, ar kitiems Lietuvos šiltnamiams tiks mūsų sprendimai, nes „Kietaviškių gausos” padėtis išskirtinė – elektrą norėtų pirkti šalia esanti parketo gamykla. Kogeneracijos katiluose pagamintos energijos parduoti skirstomiesiems tinklams nepavyks, nes, skirtingai nuo elektros energijos, pagamintos vėjo ar hidroelektrinėse, kogeneraciniuose katiluose pagaminta energija privaloma tvarka nesuperkama”,- paaiškina direktorius.
Likę šiltnamiai į perspektyvą žvelgia liūdniau nei „Kietaviškių gausa”.
„Auginant daržoves energijos kaina sudaro 50-60 proc. jų savikainos. Brangstant energijos ištekliams dirbti pelningai sudėtinga. Iki šių metų mus gelbėjo ES tiesioginės išmokos. Dabar neliko ir jų”, – sako Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas analizuoja Antanas Šležas.
Lietuvoje yra 65 ha modernių šiltnamių. Ekspertas tikina, kad kol kas neaišku, kokiu keliu pasuks daržovių augintojai.
ES valstybės savo augintojus remia įvairiai. Pavyzdžiui, Danijoje ūkininkai elektros energiją perka po 10-15 lietuviškų centų – Lietuvos ūkininkams toks variantas būtų priimtinas. Kitos šalys, prieš stodamos į ES, skyrė lėšų šiltnamiams modernizuoti. Šiandien tokia parama iš nacionalinio biudžeto – draudžiama.
„Be paramos ir valstybės pagalbos konkuruoti su kitų šalių ūkininkais nepajėgsime, nors mus gelbsti tokios priemonės kaip PVM vaisiams ir daržovėms mažinimas, tačiau šis įstatymas įsigalios tik nuo ateinančių metų, o mums dar reikia nebankrutuoti šiemet”, – dienraščiui sakė A.. Šležas.
Jis viliasi, jog kartu su Žemės ūkio ministerija pavyks rasti sprendimą, kad šiltnamiai išliktų kaip žemės ūkio šaka.