Pastarąją savaitę į Klaipėdos miesto ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrių pateko suklastoti keturi banknotai po šimtą litų, vienas – penkiasdešimt ir viena padirbta šimto dolerių kupiūra. Netikri pinigai buvo surinkti iš įvairių įmonių per inkasacijas
Lietuvos banko duomenimis, per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui tenka maždaug po centą padirbtų pinigų. Nors netikri lietuviški banknotai sudaro tik labai mažą dalį visų pinigų, tačiau, įvedus šalyje eurą, nacionalinės valiutos klastočių gali padaugėti.
Grėsmę kelia ir vis gerėjanti eurų padirbinėjimo kokybė. Lietuviai, tarp jų ir klaipėdiečiai, pagarsėjo kaip kokybiškiausių euro klastočių tiekėjai.
Rodo praktika
Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos Pinigų padirbinėjimo tyrimo poskyrio viršininkas Rimvydas Rimkus neatmetė galimybės, jog, 2007 metais įvedus Lietuvoje eurą, padaugės nacionalinės valiutos klastočių, kadangi kurį laiką bus galima naudoti tiek litus, tiek eurus. Anot jo, kad, įvedus naują valiutą, padaugėja pinigų klastočių, rodo kitų Europos Sąjungos šalių praktika. „Pavyzdžiui, už pirkinį bus galima atsiskaityti nacionaline valiuta, o grąža bus atiduodama eurais, todėl neatmetama galimybė, kad nusikaltėliai į apyvartą paleis netikrus litų banknotus”, – sakė viršininkas. Padirbtų pinigų srautas gali padidėti atsiskaitant turguose, smulkiose parduotuvėse, nes čia nėra banknotų tikrinimo įrangos. „Padirbti pinigai gali patekti ir į didžiuosius prekybos centrus. Nors čia yra įrenginiai pinigams tikrinti, tačiau, kai susidaro didelės pirkėjų eilės, ne visada kasininkės spėja patikrinti banknotus”, – teigė pašnekovas.
R. Rimkaus teigimu, šalyje per 2004 metus iš apyvartos išimti 728 padirbti litų banknotai ir 44 netikros litų monetos. Bendra vertė siekė 34060 litų. Lietuvoje šiuo metu cirkuliuoja 58 mln. tikrų visų nominalų litų banknotų ir 530 mln. visų nominalų nacionalinės valiutos monetų. Tai sudaro 5 mlrd. 300 tūkst. litų.
20 litų – pavojingas
Pasak Klaipėdos miesto ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyresniojo tyrėjo Tomo Lembučio, šį pusmetį didesnių pinigų padirbinėjimo atvejų uostamiestyje nebuvo išaiškinta. Iš viso šiemet Klaipėdoje iš apyvartos buvo paimta 71 netikra įvairaus nominalo kupiūra. Iš jų 26 buvo litais ir 45 kupiūros užsienio valiuta. Pareigūnas prisiminė atvejį, kai žmogus, Rietave pardavęs mašiną, tarp gautos sumos rado net 32 po 50 eurų padirbtas kupiūras.
Praėjusiais metais Klaipėdoje surinkta 135 įvairaus nominalo padirbtos kupiūros, iš kurių 45 buvo užsienio valiuta, o 90 – litais. Kaip teigė T. Lembutis, padirbtų pinigų kiekis Klaipėdoje išlieka maždaug vienodas – nesijaučia nei padidėjimo, nei sumažėjimo.
„Šį pusmetį daugiausiai buvo padirbinėjami 20 litų banknotai. „Juos yra lengviausia paleisti į apyvartą. Priešingai nei šimto, 20 litų kupiūras nelabai kas tikrina”, – sakė tyrėjas.
Dažniausiai padirbinėjama užsienio valiuta yra 50 ir 100 dolerių bei eurų banknotai.
Klastotojai prisitaiko
Iki 2002 m. dažniau buvo klastojami JAV doleriai. Nuo 2002 m. pradėta klastoti vieninga Europos Sąjungos valiuta – eurai.
„Kadangi eurai tampa tarptautiniais pinigais, tai ir padirbinėtojai jais vis labiau domisi, vienija savo jėgas. Padirbtų eurų kokybė vis gerėja”, – dienraščiui sakė Lietuvos banko Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas Algimantas Sodeika.
Nors eurų banknotuose yra pakankamai apsaugos priemonių, tačiau nusikaltėliai juos sugeba suklastoti. „Padirbtų eurų kokybė smarkiai pagerėjo ir pradeda kelti vis didesnę grėsmę euro zonos valstybių ekonomikai.
Pinigų klastotojai jau prisitaikė prie eurų ir pogrindinės spaustuvės ėmė dirbti dar didesniu pajėgumu. Pavyzdžiui, Vokietijoje 2004 metais buvo aptikta daugiau kaip 50 tūkst. klastočių, kurių bendra suma – 3,4 mln. eurų”, – teigė pinigų padirbinėjimo tyrimo poskyrio viršininkas R. Rimkus.
Gera kokybė
2004 m. euro zonos ir ne euro zonos šalyse iš apyvartos iš viso buvo išimta 594 tūkst. padirbtų eurų banknotų. Nors tai yra apie 8 procentus daugiau negu 2003 metais, tačiau pastaruoju metu padirbtų banknotų mažėja. „Šiuos skaičius reikėtų vertinti turint galvoje bendrą tikrų banknotų skaičių apyvartoje – jų yra apie 9 milijardus”, – teigė R. Rimkus.
Lietuvoje eurų padirbinėjimu pagarsėjo Kauno miestas. Ten pogrindinėje spaustuvėje buvo rasta 9 milijonai padirbtų eurų.
2004 m. užsienyje buvo sulaikyti 4 klaipėdiečiai, kurie į apyvartą paleido suklastotus eurų banknotus.
Anot R. Rimkaus, kokybiškiausios eurų klastotės dažniausiai patenka iš Bulgarijos ir Baltijos šalių – pirmiausiai iš Lietuvos. Padirbtus pinigus realizuoja tarptautinės kriminalinės struktūros, pasidalijusios euro zoną į įtakos sferas. Pastaraisiais metais užsienio valstybėse netikrus pinigus gamina vis daugiau lietuvių. Per 50 proc. šių asmenų mūsų šalyje jau buvo teisti už įvykdytus įvairius nusikaltimus. „Vienas iš reikšmingesnių šio dešimtmečio organizuotos nusikalstamos veikos pokyčių yra didėjantis bendradarbiavimas tarp skirtingų tautybių nusikaltėlių. Vis dažniau įvairios tautybės nusikaltėliai kuria susivienijimus, kurie dalijasi pinigų klastojimo patirtimi. Toks bendradarbiavimas gali būti trumpą laiką arba, jeigu susivienijimas yra sėkmingas, tai yra duoda pelno, gali išaugti į stiprias organizacijas”, – pasakojo R. Rimkus.
Monetų mažiau
R.Rimkus sakė, jog nėra nacionalinės valiutos banknotų ar monetų, kurių neįmanoma suklastoti. Tačiau monetos klastojamos rečiau. „Matyt, tam turi reikšmės nedideli monetų nominalai, o klastojimo kaštai palyginti dideli. Pavyzdžiui, norint suklastoti 2 Lt monetą, kurios kokybė būtų artima tikros monetos kokybei, reikia išleisti 3,5 lito”, – sakė viršininkas.
Per 2004 m. septynis mėnesius Lietuvoje iš apyvartos buvo išimta 391 netikrų litų banknotas ir monetų, o per 2005 metų tą patį laikotarpį iš apyvartos išimta 848 netikrų litų banknotai ir monetos.
Sunku susigrąžinti
Padirbtų pinigų sumos bankai nekompensuoja. Susigrąžinti padirbtų pinigų sumą būtų galima tik teismo keliu iš sugauto padirbinėtojo.
Klaipėdos pareigūnas T. Lembutis teigė, jog atgauti pinigus galima tik baudžiamojo proceso tvarka. Atnešus padirbtus pinigus į banką arba policiją, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pinigai siunčiami ekspertizei. Jei nustatoma, kad jie padirbti, tiriama, kas pagamino ar paleido padirbtus pinigus į apyvartą. Nustatytas kaltininkas turi padengti žalą. Bet, jei jo nerandama, pinigų nukentėjusiajam neįmanoma grąžinti.
Žmogus pastebėjęs, kad gavo padirbtą kupiūrą, turėtų kreiptis į policiją arba banką. Jei jis, žinodamas, kad pinigai yra padirbti, bandys jais pasinaudoti – gali būti sulaikytas ir nuteistas už netikrų pinigų paleidimą į apyvartą. Tačiau dažnai žmonės, supratę, jog kažkas jiems įbruko falsifikuotus pinigus, bijo kreiptis į atitinkamas institucijas. „Aišku, niekas nenori su policija turėti reikalų. Tačiau žmogus gali prisiminti, iš kur gavo padirbtus pinigus, tada bus galimybė atlyginti jam žalą”, – sakė T. Lembutis.
Parsiveža iš užsienio
Pagal Baudžiamąjį kodeksą už netikrų pinigų gaminimą, laikymą, realizavimą gresia laisvės atėmimas iki 4 metų, stambiu mastu – nuo 3 iki 10 metų. Jei asmuo pinigus gauna kaip tikrus, bet vėliau pastebi, kad yra padirbti ir juos bando realizuoti, atsakomybė yra laisvės atėmimas iki 2 metų.
Anot T. Lembučio, kartais gali nusitęsti ilga grandinė, kol atsekama, iš kur gauti padirbti pinigai. „Pavyzdžiui, ateina žmogus į banką ir nori išsikeisti pinigus. Jis sužino, kad banknotai yra netikri. Sako, kad gavo juos turguje. Bet turgaus prekeivis gali atsakyti, kad nežino, kaip pas jį atsidūrė netikri pinigai – per dieną daug žmonių perka. Arba: sūnus grįžo iš užsienio, davė motinai pinigų, kad iškeistų ir sumokėtų už komunalines paslaugas. O padirbti pinigai atkeliavo, sakykime, iš Ispanijos”, – keblias situacijas aiškino tyrėjas.
Pastaruoju metu daugiau atsiranda padirbtų eurų. Dalį jų, anot T. Lembučio, tyčia ar netyčia parveža užsienyje dirbę ir į Lietuvą grįžę žmonės. „Kaune buvo rasta pinigų padirbinėjimo gamykla, kuri pagamino ir Lietuvoje bei užsienyje realizavo apie 9 milijonus eurų. Klaipėdos apskrityje kol kas eurų padirbinėjimo atvejų stambiais kiekiais nepasitaikė”, – dienraščiui sakė T. Lembutis.
Neatidžiai žiūri
Specialistų teigimu, padirbti pinigai dažniausiai „iškišami” turgavietėse, per renginius, perkant automobilius, atsiskaitant už taksi paslaugas bei už prekes mažose parduotuvėse, kurios neturi pinigų tikrinimo įrangos. „Apskritai žmonės mažai rūpinasi savo pinigais. Paprastai suskaičiuoja, bet nežiūri, ką gauna”, – pastebėjo Pinigų ekspertizės skyriaus viršininkas A. Sodeika.
R. Rimkus prisiminė kelis atvejus, kai nesąžiningas pašto darbuotojas, kaimo vietovėje išnešiodamas senukams pensijas, jas išmokėdavo savo atsineštais netikrais banknotais.
„Hansabanko” mažmeninės bankininkystės direktorės Klaipėdos regione Astos Obakevičiūtės manymu, pensininkams geriausia būtų gauti pensiją iš banko. Tada jokios tikimybės, kad jie gautų padirbtus pinigus. „Bet vis tiek neapsidraus nuo falsifikuotų kupiūrų, kurias galima gauti turguose, prekyvietėse”, – sakė direktorė.
Elektroniniai pinigai negelbės
Pasak R. Rimkaus, visiškai pinigų padirbinėjimo sustabdyti tikriausiai nepavyks. Nebent visuotinai būtų pereita prie elektroninių pinigų, tai yra prie mokėjimo kortelių su integruotomis mikroschemomis.
A. Obakevičiūtė neneigė, jog ateityje materialūs pinigai gali būti išstumti iš rinkos. „Prieš kelerius metus sakėme, kad mokėjimo kortelėmis niekas neatsiskaitinės. Dabar statistika rodo ką kita – labai daug kur atsiskaitinėjama šiuo būdu. Kiek sudėtingiau mažuose miesteliuose ir kaimuose. Pasaulyje dominuoja atsiskaitymai negrynaisiais. Lietuva taip pat ne išimtis. Tik klausimas, per kokį laikotarpį prieisime prie elektroninių atsiskaitymų”, – svarstė mažmeninės bankininkystės direktorė.
Tačiau elektroniniai pinigai gali ir neišspręsti problemos. „Ilgainiui atsirastų intelektualių nusikaltėlių, kurie sugebėtų suklastoti ir šias elektronines mokėjimo priemones. Juk pinigai jau buvo pradėti klastoti dar VII-VI amžiuje prieš Kristų, kai atsirado pirmosios monetos, todėl kategoriškai teigti, kad ateityje pinigai nebus klastojami – per drąsu”, – įsitikinęs R. Rimkus.
Gina Kubiliūtė