Net trečdalis (30,8 proc.) dirbančių Lietuvos gyventojų planuoja, kad išėję į pensiją jie išleis daugiau arba tiek pat pinigų kiek dirbdami.
Pagal tokias perspektyvas Lietuvos gyventojai pensijoje nusiteikę gyventi prabangiau už latvius ar estus: nemažinti savo išlaidų arba pensijoje jas netgi padidinti planuoja 29 proc. Estijos ir 26,7 proc. Latvijos gyventojų, – rodo gyvybės draudimo įmonės „Sampo Life Lietuva” užsakymu „Vilmorus” atlikta reprezentatyvi Baltijos valstybių gyventojų apklausa.
„Ambicingų planų padidinti arba išlaikyti esamas pajamas ir išlaidas pensijoje turi daugiau kaip 30 proc. Lietuvos žmonių. Tokie rezultatai – sveikintini, tačiau problema – kaip žmonės tam ruošiasi, ką daro dabar? Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad vos per 10 proc. Lietuvos žmonių rūpinasi ilgalaikiu taupymu”, – atkreipia dėmesį gyvybės draudimo įmonės „Sampo Life Lietuva” vadovas Rytis Ambrazevičius.
Tarp Lietuvos gyventojų yra ir mažiausiai (37,8 proc.) manančiųjų, kad pensijoje išleis mažiau arba daug mažiau negu dirbdami. Tuo tarpu taip mano net 48,5 proc. Latvijos apklaustųjų ir daugiau kaip pusė (55,3 proc.) apklaustų estų.
„Beveik keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų, dar būdami darbingo amžiaus, jau mąsto, kad pensijoje išleis mažiau arba gerokai mažiau pinigų. Tai reiškia, kad jie susitaikę su esamos Lietuvos pensijų sistemos sąlygomis, kai pensijos mokamos iš „Sodros” mokesčių, surenkamų iš šiandien dirbančių žmonių. Netaupant papildomai, ateityje pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 proc. atlyginimo. Antros pakopos pensija pridės dar apie 10 proc. atlyginimo dydžio pajamų, tačiau normaliam pragyvenimui pensijoje žmogui reiktų mažiausiai 70-80 proc. atlyginimo dydžio pajamų, kurias galima nesunkiai užsitikrinti ilgalaikiais investiciniais instrumentais”, – aiškina R. Ambrazevičius.
Pasak jo, atliktas gyventojų nuomonės tyrimas leidžia Lietuvos gyventojus apytikriai skirstyti į tris segmentus.
„Maždaug trečdalį gyventojų galima pavadinti pažangiais, kurie turi ilgalaikį požiūrį ruošiantis senatvei. Tačiau vėlgi – tik per 10 proc. žengia realius žingsnius siekdami šios gerovės senatvėje. Antra grupė – prisitaikiusieji prie esamos pensijų sistemos ir mąstantys pagal sistemos diktuojamas sąlygas. Dar nemaža grupė – beveik trečdalis žmonių – galima sakyti, nemąsto apie savo ateitį. Gyvenimas „šia diena” gal yra nebloga filosofija, bet ji visiškai netinka, kai kalbame apie asmens ir šeimos finansus”, – apibendrina R. Ambrazevičius.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus” su partneriais „Latvian Facts” ir „Turu-uuringute” atliko Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinėse, didžiuosiuose miestuose, kituose miestuose bei kaimo gyvenvietėse. Kiekvienoje šalyje apklausta po daugiau kaip 1000 darbingo amžiaus gyventojų.