Mažieji ruonių pamestinukai jau džiugina Jūrų muziejaus lankytojus. Iš uždarų patalpų jie perkelti į baseiną.
Keturi ankstyvą pavasarį Jūrų muziejaus priglausti ir išslaugyti ruoniukai iš administracijos pastato, kur mėnesį gyveno voniose, iškeliavo į muziejų. Čia jie vėl gali pasinerti į gimtąją vandens stichiją.
Muziejuje ruoniukai apsigyveno karantino baseine, kuriame išbus dar trejetą mėnesių – tol, kol pasivys savo bendraamžius, išmoks gerai plaukioti ir maitintis žuvimis ne iš žmogaus rankų. Tada jie bus perkelti į bendrą pilkųjų Baltijos ruonių baseiną, o rudenį arba pavasarį, paaugę ir sutvirtėję, grįš į gimtąją Baltiją.
Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, gyvūnėliai per mėnesį visiškai pasveiko ir jau patys minta žuvimis. Per dieną jie suėda apie du kilogramus strimelių.
Į muziejaus darbuotojų rankas patekę nusilpę ir išsekę ruoniukai priaugo maždaug po septynis kilogramus, tačiau nuo bendraamžių, išaugusių kartu su tėvais, dar gerokai atsilieka. Rastinukai sveria tik apie septyniolika kilogramų, o jų bendraamžis, muziejuje gimęs ruonės Zundos jauniklis – beveik keturiasdešimt.
Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje pavasarį pasirodo ruoniukai našlaičiai – per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jie nesugeba patys išgyventi ir dažniausiai žmonių atvežami į Jūrų muziejų. Pilkieji Baltijos ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų. Dabar daugiausia jų yra Bot-
nijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.
Į Lietuvos pakrantes šie gyvūnai užklysta atsitiktinai.