Kas laukia Lietuvos 2010 m. sausio 1-ąją, kai bus uždarytas Ignalinos atominės elektrinės (AE) antrasis blokas? Į šį bei kitus klausimus šalies politikai ir energetikai dar tik ieško atsakymų.
Elektros nepritrūks?
„Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis ir Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala analizuoja tuos pačius skaičius ir duomenis, tačiau prognozuoja visiškai skirtingą įvykių scenarijų.
R.Juozaitis vakar sostinėje surengtoje konferencijoje „Energetika po 2010 metų. Kaip gyvensime ir ką kūrensime?” padėties nė kiek nedramatizavo ir įrodinėjo, kad Lietuva, uždariusi antrąjį Ignalinos AE bloką, turės pakankamai elektros gamybos pajėgumų.
„2010 metais turėsime 3877 megavatų (MW) elektros energijos pajėgumų – maždaug dukart daugiau nei bus poreikis. Net neįvertinus vėjo ir kitos alternatyvios energijos, pajėgumai sieks 2422 MW. Piko metu pajėgumui siekiant 2200 MW, dar turėsime apie 10 proc. rezervinės energijos”, – optimistiškai šalies energetikos ateitį vertino „Lietuvos energijos” vadovas.
Pateksime į duobę
Kur kas niūresnes prognozes pateikė Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo ar modifikavimo Aleksandras Abišala.
„Priešingai nei sako R.Juozaitis, 2010–2011 metai mums yra gili duobė. Kai bus išjungta Ignalinos AE, mūsų situacija bus itin bloga ir turime jau dabar susirūpinti”, – įspėjo derybininkas.
Jo nuomone, Lietuva nebus pajėgi nei pasigaminti elektros energijos, nei jos importuoti. „Mes neturime garantijų, kad ateityje turėsime elektros energijos net ir už bet kokią kainą”, – grėsmingai kalbėjo buvęs premjeras, skaičiuodamas, kad kuras nuo 2010 m. Lietuvai turėtų brangti keturis kartus. Derybininkas neslėpė, kad jam nereikia antrojo bloko veiklos pratęsimo.
„Ir jums to nereikia. Mums reikia saugaus, patikimo ir pigaus elektros tiekimo”, – kalbėjo A.Abišala ir leido suprasti, kad kol kas nemato tokių sąlygų.
Kainų šuolis neišvengiamas
Išklausęs A.Abišalos R.Juozaitis suskubo teisintis, kad jo vadovaujama bendrovė derybininkui pateikė „pesimistinius” skaičius, kad jam būtų lengviau derėtis Briuselyje.
Vis dėlto ir politikai, ir energetikai pripažįsta: Lietuva beveik neturi galimybių išsiderėti, kad Europos Komisija pratęstų Ignalinos AE antrojo bloko darbą. Taigi gyventojams jau dabar reikia pratintis prie minties, kad pigios elektros laikai baigiasi. Apie tai įspėja ir R.Juozaitis, pareikšdamas, kad elektra „žymiai brangs”, tačiau, kiek iš tikrųjų, neįvardijo.
„Lietuvos energijos” vadovas ragino paskaičiuoti, kad prieš 20 metų už kilogramą duonos buvo galima nusipirkti 4,5 kWh, o dabar – net 10 kWh. Sovietmečiu litras benzino prilygo 3 k,Wh, o šiuo metu – 13.
„Uždarę elektrinę elektros turėsime pakankamai, tačiau ji bus brangesnė. Visos kainos didėjo kartais, gal 2010-aisiais situacija susivienodins ir elektros sektoriuje”, – apie būsimą elektros kainų šuolį kalbėjo R.Juozaitis.
Konkurentų daugėja
Gyventojams ramesni laikai žadami nebent tuomet, kai Lietuva pastatys elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Esą tuomet regione atsirastų daugiau elektros importo galimybių ir ši galbūt pigtų.
Elektros jungtis tikėtasi turėti apie 2012-uosius, tačiau projektai greičiausia bus įgyvendinti dvejetu trejetu metų vėliau.
Ši statyba nevyksta taip sparčiai kaip tikėtasi. Įsibėgėjus Lietuvos deryboms su Švedija, koją kiša kaimynė Latvija, kuri taip pat pareiškė norą statyti jungtį. Švedai nurodė susitarti Baltijos šalims, į kurią iš jų trijų turėtų būti nutiestas kabelis. Lenkija taip pat stabdo projektą ir siekia užsitikrinti kuo didesnę galią naujoje AE.
Lietuvai į nugarą alsuoja ir Rusija, pareiškusi norą Kaliningrado regione statyti naują AE.
R.Juozaitis vakar patvirtino gavęs patikimos informacijos, kad rusų planai nėra laužti iš piršto. „Klaipėda” jau rašė, kad šį projektą palaimino pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas.
„Lietuvos energijos” vadovas teigė tikintis, kad Lietuvai naują atominę elektrinę pavyks pastatyti greičiau nei Rusijai. O pastarosios planai neturėtų tapti trukdžiu mūsų šalies ketinimams.