Verslininkė Asta Bagdonavičienė dabar gali rinktis, kokiu automobiliu važiuoti, tačiau buvo laikas, kai vairavimo įgūdžius ji tobulino prie seno žigulio vairo. Prieš 15 metų įgijusi vairuotojo pažymėjimą moteris per tą laiką išbandė ne vieną transporto priemonę, kelis kartus pateko į avariją ir sykį net gaudė iš avarijos vietos pasprukusį kaltininką.
Apie automobilius, vairavimo ypatumus ir dabartinę padėtį šalies keliuose LŽ kalbėjosi su verslininke, kurios darbas tiesiogiai susijęs su keturratėmis transporto priemonėmis, – bendrovių „Autobrava” ir „Krasta Auto” direktore A.Badgonavičiene.
Gaudė avarijos kaltininką.
„Pirmas automobilis, kurį vairavau savarankiškai, buvo senutėlis tėčio žigulis. Legendinė mašina, atlaikiusi ugnį ir vandenį, – šypteli Asta. – Su šiuo automobiliu aš ir pradėjau mokytis vairuoti. Buvo smagūs laikai.”
Įgijusi šiokios tokios patirties A.Bagdonavičienė persėdo prie „Volkswagen Golf” automobilio vairo. Vėliau moteris vairavo BMW, „Rover”, „Alfa Romeo” automobilius, kurių kiekvienas dabar verslininkei kelia malonius prisiminimus. „Visi šie automobiliai buvo palyginti geri, todėl negalėčiau išskirti kažkurio vieno”, – svarstė Asta.
Verslininkė automobilį vairuoja jau 15 metų. Per tą laiką buvo visko – ir gero, ir blogo. Kelis sykius moteris buvo pakliuvusi į avariją. Po vienos jų A.Bagdonavičienei teko imtis net seklio vaidmens.
„Kartą į mano automobilį trenkėsi baltarusio vairuojama mašina. Kadangi avarija nebuvo didelė, o tais laikais buvo įprasta susitarti vietoje, nutarėme nekviesti policijos ir viską išsiaiškinti gražiuoju. Baltarusis sutiko apmokėti avarijos žalą, todėl įvykio vietoje paliko savo draugą, o pats išvažiavo pasiimti pinigų. Deja, nei po valandos, nei po dviejų baltarusio nesulaukėme, todėl nutarėme savarankiškai rasti bėglį. Po ilgų paieškų vis dėlto jį radome pasislėpusį viename bute. Vargšas nebeturėjo kur bėgti, todėl sutiko apmokėti padarytą žalą”, – tarsi detektyvinę istoriją pasakojo A.Bagdonavičienė.
Itališkas fenomenas
Vos kalba pakrypsta apie nepavydėtiną situaciją šalies keliuose, Asta akimirksniu surimtėja. Ji apgailestauja, kad nemažai žmonių Lietuvoje taip ir neišmoksta elementarios vairavimo kultūros.
Moteris įsitikinusi, kad karo keliuose priežastys slypi praeityje. „Karas keliuose yra pasekmė to, kas buvo daroma blogai prieš kokius 10-15 metų. Turiu omeny, kad anuomet atsakingos šalies institucijos pamiršo, jog eismo saugumo klausimais būtina šviesti visuomenę nuo mažų dienų. Tai nebuvo daroma, todėl užaugo karta, kuri į saugų vairavimą, deja, žiūri pro pirštus”, – savo nuomonę dėstė A.Bagdonavičienė.
Lygindama mūsų ir kitų šalių automobilių vairuotojus, Asta sako, kad mūsiškiai pagal vairavimo manieras labai panašūs į italus. Tiesa, vienintelis skirtumas, kad Italijoje, kur eismas yra labai chaotiškas, avarijų įvyksta kur kas mažiau negu Lietuvoje. „Šį fenomeną sunku racionaliai paaiškinti, tačiau, mano nuomone, nors italai vairuoja išties netvarkingai, jų reakcija gerokai greitesnė. Gal todėl jie ir sukelia mažiau eismo įvykių”, – samprotavo verslininkė.
Mėgsta ramų vairavimą
A.Bagdonavičienė LŽ prisipažino, kad mėgsta greitus, patogius, manevringus ir saugius automobilius, tačiau nėra iš tų žmonių, kuriems tik didelis greitis suteikia pasitenkinimą vairuojant. Asta tikino, jog iki šiol didžiausias greitis, kuriuo yra tekę vairuoti mašiną – 180 km/val. Verslininkės teigimu, lekiant tokiu greičiu išgaruoja visas malonumas. „Tiesiog norėjosi išbandyti, tačiau nesu didelio greičio šalininkė, mėgstu ramų ir komfortišką vairavimo stilių”, – atviravo dviejų automobiliais prekiaujančių įmonių vadovė.
LŽ pasiteiravo, kas dažniau, ji ar sutuoktinis, laisvalaikiu sėda prie automobilio vairo. Asta tik nusišypsojo ir nedvejodama atsakė: „Nors mano darbas tiesiogiai susijęs su automobiliais, bet jeigu su šeima išvažiuojame į tolimesnę kelionę, mielai perleidžiu vairą savo vyrui. Jis niekada neprieštarauja, o ir aš galiu bent retsykiais pailsėti nuo kasdienio buvimo prie vairo”, – tikino verslininkė A.Bagdonavičienė.