Kartą užėjęs į maisto parduotuvę Lietuvos gyventojas joje palieka kelias dešimtis litų. Pirkėjai sako, kad į parduotuves stengiasi eiti kuo rečiau – mokant už prekes sugenda nuotaika.
LŽ atliko nedidelį tyrimą – nuo šių metų pradžios didžiųjų šalies prekybos tinklų parduotuvėse didmiesčiuose ir mažesniuose šalies miestuose surinkome 1000 paliktų atsitiktinių pirkimo kvitų.
Iš jų įrašų galima daryti išvadą, kad vidutiniškai parduotuvėse vienas pirkėjas palieka 35 litus. Mažesniuose miestuose ši suma yra 22 litai, didmiesčiuose, nors ir dvigubai didesnė, tesiekia 48 litus.
Tie žmonės, kurie maistui išleido apie 20 litų, dažniausiai rinkdavosi tokias prekes kaip jogurtas, duona, tepamas sūrelis, cigaretės.
Apie 100 litų išleisdami pirkdavo mėsos, pieno produktų, vaisių, daržovių, geriamojo vandens.
Beveik pusė pirkėjų į savo krepšelius dėjosi alkoholinių gėrimų – 45 proc. atsitiktinių kvitų.
Svaigalų pirkėjai, kartą užsukę į parduotuvę, ten palikdavo apie 15 litų. Savaitgaliais ši suma vidutiniškai padidėdavo iki 21 lito, darbo dienomis siekė 7,5 lito. Alkoholį pirkę gyventojai iš bendro pirkinių krepšelio jam skyrė apie trečdalį išlaidų.
„Nieko nenusipirkau”
„Į parduotuvę einu kartą per savaitę. Išleidžiu apie 50 litų. Pažiūriu į prekes grįžusi namo ir nustembu, kad nieko nenusipirkau. Tie laikai, kai nieko nebuvo, seniai baigėsi. Dabar visko yra, bet nėra pinigų”, – LŽ guodėsi Druskininkuose esančios parduotuvės eilėje stovinti senutė. Ji patvirtino, kad Lietuvoje mažas pajamas gaunantys žmonės sunkiai įperka net būtiniausius maisto produktus. Minimalus atlyginimas „į rankas” šalyje šiuo metu siekia vos 661 litą. Už tokią pinigų sumelę mėnesį tenka pratempti daugiau nei dešimtadaliui visą darbo dieną dirbančių darbuotojų.
Mėsa – kartą per savaitę
„Uždirbu 2100 litų per mėnesį. Gyvenu viena su dviem vaikais. Kiekvieną savaitę jiems stengiuosi bent kartą nupirkti gabalėlį vištienos ar šaldytos žuvies. Jau neatsimenu, kada valgėme jautienos”, – skundėsi Kauno parduotuvėje kalbinta moteris.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pernai daugiau nei pusė visą darbo dieną dirbančių žmonių gavo mažiau nei du tūkstančius litų, arba mažiau, nei yra darbo užmokesčio vidurkis. Tokias pajamas gaunančių darbuotojų dalis Lietuvoje sudarė 62,4 proc., privačiame sektoriuje – 63,7 proc., valstybės sektoriuje – 59,9 procento.
Tenka pataupyti
„Galima sakyti, kad gyvenu nuo algos iki algos, nors uždirbu daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Mano ir žmonos mėnesio biudžetas yra 6 tūkst. litų. Paskolai už būstą sumokame tūkstantį litų, išperkamajai nuomai kas mėnesį „atkerpame” 400 litų, dar 600 litų – už automobilį, sąskaitos už telefoną – 300 litų, komunalinės paslaugos – dar 200 litų, benzinas – 800 litų. Pirkdami maistą per savaitę pataupydami parduotuvėje paliekame apie 250, aišku, pietūs darbo metu irgi nedalijami už dyką. Norint nusipirkti buičiai reikalingų daiktų, drabužių, avalynės ar leistis į kelionę, reikia gerai susiveržti diržą, – LŽ pasakojo sostinės gyventojas. Jis pridūrė, kad kaskart prie kasos atvėrus piniginę nuotaika dėl didėjančios sumos už brangstančias prekes sugenda vis labiau. – Dar prieš porą metų į parduotuvę eidavome kone kasdien, dabar einame tik tada, kai tikrai reikia.”
Tie darbuotojai, kurie pernai uždirbo po 5,5 tūkst. litų ir daugiau, šalies ūkyje sudarė maždaug 3 procentus. Lietuvos gyventojai maistui išleidžia didžiausią dalį pajamų. Iš viso, „Eurostat” duomenimis, Lietuvos gyventojai maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžia 31,8 proc. pajamų, ir tai yra daugiau nei kitose bendrijos šalyse.