Šalies vadovo patarėjas ir prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad ekonomiką stagnacija gali užkrėsti politikai. Jis apgailestauja, kad Prezidento balsas Seime beveik negirdimas, o Vyriausybė nepateisino lūkesčių ir neišnaudojo progos klestint ekonomikai sutvarkyti valstybės finansų, atlikti svarbiausių reformų.
Interviu „Verslo žinioms” Prezidento patarėjas abejoja, ar verta rimtai reaguoti į Premjero Gedimino Kirkilo tik dėl akių siūlomus progresinius mokesčius.
„Kol kas nėra aišku, nei kokie tai būtų mokesčiai, nei koks tarifas nuo kokio pajamų dydžio. Todėl ir diskutuoti nėra prasmės. Jei būtų rimtai siūloma, tada būtų galima rimtai kalbėti”, – sakė R. Vilpišauskas.
Jo nuomone, vertinimais nepagrįsti samprotavimai gali būti žalingi vien dėl to, kad trikdo investuotojus ir kelia sumaištį.
Prezidento patarėjo nuomone, valstybės finansų politikoje strategiška būtų buvę pasinaudoti kaip reta sparčiu ekonomikos ir biudžeto įplaukų augimu ir subalansuoti biudžetą ar net turėti perviršį, o drauge nuosekliai didinti finansavimą toms sritims, kurios iki šiol tinkamai nebuvo finansuojamos. Juk jei rinkai neperduodamos valstybinės funkcijos, tuomet jos turi būti tinkamai finansuojamos.
Jei biudžetas auga ketvirtadaliu ar net daugiau per metus, tokiomis sąlygomis galima ir subalansuoti biudžetą, ir didinti finansavimą ten, kur tai yra reikalinga. Kartu reikia diegti sąlygas rinkai ten, kur ji gali veikti ar jau veikia, pavyzdžiui, aukštojo mokslo srityje.
„Taip vertinant, strateginio Vyriausybės elgesio nematau. Proga pasinaudoti didžiausiu per šį nepriklausomybės laikotarpį ekonomikos augimu, atrodo, jau praleista. Dabar planuojama subalansuoti biudžetą kitąmet, bet tai padaryti bus kur kas sunkiau, o struktūrinės pertvarkos aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos sistemoje nepradėtos ir neaišku, kada tai bus padaryta. Galima sakyti, turime praleistą galimybę”, – dienraščiui sakė R. Vilpišauskas.
Jo nuomone, čia svarbus ne tik Vyriausybės vaidmuo. Seimas irgi prisidėjo prie valstybės išlaidų didinimo. Valstybei buvo gera proga susitvarkyti savo finansus, bet ji buvo praleista.
R. Vilpišausko teigimu, dabar pagrindinis klausimas, ar lėtėjant ekonomikai sulauksime krizės ir tada būsime priversti susitvarkyti, ar viešojoje politikoje ir toliau tęsis vegetavimo bei fragmentinių sprendimų laikotarpis.
Daugelyje šalių krizė tapo radikalių pokyčių postūmiu ir todėl Lietuvoje manoma, kad tereikia krizės ir tinkamų žmonių, kurie galėtų krizės metu priimti reikiamus sprendimus. Tačiau krizė savaime nepavirs strategiškai svarbiais sprendimais, pabrėžia jis.
Kiekviena krizė reiškia prarastą laiką, vieni nukenčia, kiti už tai sumoka. Dažniausiai už tai sumoka mažiausiai įtakingi, pažeidžiamos socialinės grupės – mokytojai, gydytojai.
„Kol kas galima konstatuoti, kad per kelerius pastaruosius metus nebuvo išnaudotos galimybės, kurias suteikė sparčiai auganti ekonomika. Visiems būtų geriau, jei reformos būtų daromos ne iš bėdos, bet iš supratimo, kad galima tvarkytis geriau ir labiau orientuotis į viešuosius interesus”, – pažymi Prezidento patarėjas.
Pasak jo, šiuo metu galime konstatuoti, kad mūsų padėtis yra tolygi stagnacijai. Ir tai ne ekonominės aplinkos stagnacija, nes ėjimas ES vidurkio link vyksta, rinka auga ir keičiasi. Tačiau viešojoje politikoje mes ir toliau matome stagnaciją. O viešoji politika daugeliu atvejų ir yra pagrindinė kliūtis tolesniam konkurencingumo augimui.