Kasdien – po 5 kiaulpienės žiedus

Kiaulpienės, dilgėlės, balandos, žliūgės ir kita pavasarinė žaluma – puikus būdas įveikti išsekimą, sustiprinti organizmą ir gauti taip mums reikalingos energijos. Kaip pasinaudoti šia nemokama ir efektyvia gamtos vaistinėle, papasakojo gydytojas fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas.

Tam, kad mūsų organizmas sėkmingai funkcionuotų, anot gydytojo, kasdien reikia gauti apie 40 skirtingų medžiagų. Tačiau valgydami šiuolaikinį, pakaitalais ir visokiais priedais prisotintą maistą neturime jokių šansų tiek jų gauti. O pavasarį organizmui kaip niekad būtina pagalba: po šalto ir niūraus sezono dar ilgai jaučiamės išsekę, negreitai išnyksta tuomet vartotų cheminių vaistų poveikis, stipriau veikia stresas, sumažėja darbingumas. Tiesa, vis drąsiau šviečiant saulei gauname daugiau energijos, jos spinduliuose greičiau auga įvairiausia žaluma, kaupianti vitaminus, mineralus, flavonoidus, antioksidantus ir kitas naudingas medžiagas. Jomis galime puikiai pasinaudoti stiprindami savo sveikatą.

Geriausia – salotos su aliejumi

Pavyzdžiui, pasiskinkime balandų. Šie piktžolėmis vadinami augalai turi medžiagų, kurios aktyvina žarnyno veiklą, absorbuoja toksinus. Iš balandų galima išsivirti sriubos, o dar geriau – pasigaminti salotų.

Kiti daržuose kerojantys augalai – žliūgės. Jos turtingos vitaminų, mineralų, karotinų, pektinų. Veikliosios medžiagos stimuliuoja virškinamojo trakto veiklą, absorbuoja toksinus, stiprina organizmą, atkuria energetinę pusiausvyrą. Iš žliūgių J.Vasiliauskas pataria pasidaryti salotų. Tam tinka ir varnalėšų lapai. Į salotas galima įdėti ir garšvų, augančių miškuose, pamiškėse bei soduose. Šie augalai, turintys eterinių aliejų, tinka ir sirupams gaminti.

Visas salotas J.Vasiliauskas pataria pagardinti aliejumi, ypač – su karotinu. Gydytojas pabrėžia, kad būtent pavasarį dažnai užkietėja viduriai, tad žolių salotos – geras būdas to išvengti. „Virškinimo traktas yra mūsų sveikatos centras. Jeigu jis veiks gerai, užteks energijos, puikiai dirbs galva, tinkamai funkcionuos kraujotaka”, – aiškina fitoterapeutas.

Kartumas – sveikata

Itin vertėtų pastiprinti organizmą kiaulpienėmis. J.Vasiliauskas jas vadina pasakiškais augalais. Ne visur kiaulpienių auga tiek, kiek pas mus, Lietuvoje. Fitoterapeuto kolega, medikas iš Prancūzijos stebėjosi, kaip gegužę jomis geltonuoja mūsų laukai. Net teiravosi, kaip pavyko užveisti tokias plantacijas. Mat kitur kiaulpienės auginamos dirbtinai, panašiai kaip salotos.

Pasak J.Vasiliausko, kiaulpienės turi labai daug flavonoidų, puikiai veikia kepenis, virškinimo traktą, detoksikuoja organizmą, valo kraują. Jos labai naudingos sergant ateroskleroze, hipertenzija, kitomis kraujotakos ir virškinamojo trakto ligomis. Baimintis šių augalų kartumo nereikėtų, nes, anot gydytojo, kartumas – tai sveikata. Todėl patartina kasdien suvalgyti po 10 kiaulpienių lapų arba pasigaminti jų salotų. Kiaulpienėms pražydus, vietoj lapų vertėtų valgyti žiedus, maždaug po 5 kasdien. Jų nereikia nė apdirbti – užtenka tiesiog sukramtyti. Pasibaigus žydėjimui, vėl galima kramsnoti lapus. Juos tinka rinkti iki pat rudens.

Dilgėlių nauda

Dar vienas sveikatos šaltinis pavasarį – dilgėlės. Kai kurie baiminasi jas valgyti – esą šie augalai klesti ant šiukšlynų. J.Vasiliauskas patikslina: dilgėlės auga tik ten, kur gera žemė. Ne veltui jos turi visą kompleksą mineralų ir vitaminų. Saikingai dilgėles derėtų vartoti tiems, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, – šie augalai jį dar skatina.

Nupjautus stiebus su lapais iš pradžių reikėtų apie valandą pamirkyti šaltame vandenyje, o paskui užplikyti verdančiu. Taip palaikius 10-15 minučių, jau galima valgyti, ruošti salotas. Anot fitoterapeuto, dilgėlės suteikia daug energijos, darbingumo. Pavasarį tinka vartoti viršutinę augalų dalį, o žiemai vertėtų pasiruošti šaknų. Jos ypač padeda esant prostatos išvešėjimui. Dilgėlės naudingos ir plaukams: stiprina juos, gerina augimą. Verdančiu vandeniu užplikytas žoles reikėtų dar 20-30 minučių palaikyti, o paskui tuo nuoviru perplauti galvą. Tačiau šis plaukų stiprinimo būdas tinka tik brunetėms, nes dilgėlės šiek tiek dažo.

Energetinės vonios

Beržo, aviečių ir net liepų pumpurų arbata padės atgaivinti išsekusį organizmą – pumpuruose gausu energetinių medžiagų. Arbatą paruošti paprasta: pakanka 5-10 pumpurų užpilti verdančiu vandeniu ir – gydantis gėrimas jau paruoštas. Tonizuoja ir pušų spyglių vonios. Jos ypač tinka tada, kai reikia energijos. Anot J.Vasiliausko, karo metais vitaminu C žmonės apsirūpindavo ekstrahuodami jį iš pušų spyglių. Ruošiant vonią pušų spyglius būtina susmulkinti, padaužyti, užpilti verdančiu vandeniu, truputį pavirti ir uždengus palaikyti. Paskui nuovirą supilti į šiltą vonią ir pagulėti joje 10-15 minučių.

Vertėtų rinkti atokiau

Pasitaiko nuogąstaujančiųjų, kad miestuose auganti žaluma yra užteršta, todėl esą netinka sveikatai stiprinti. Tačiau J.Vasiliauskas teigia, jog tinka net sostinėje vešinti augalija. Tik reikėtų rinkti ją ramesnėse, nuošalesnėse vietose, toliau nuo transporto ir kitų taršos šaltinių. „Į augalus, vešinčius miestuose, gal ir patenka šiek tiek teršalų, bet juk ir mūsų kasdienis maistas nėra pasakiškas. Tik pažiūrėkit, kiek jame visokių komponentų su E raide. Taip svarstant praktiškai negalima valgyti jokio maisto”, – sakė fitoterapeutas.